Likus savaitei iki vasario 24-osios, kai sukaks treji metai nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, dailininkas ir skulptorius Martynas Gaubas Kaune pristatė provokuojančią skulptūrą „Chuilo“, simboliškai vaizduojančią Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Planuojama, kad vyriškos lyties organo formos skulptūra bus pristatyta ir kitų Lietuvos miestų gyventojams.
Pasak M. Gaubo, skulptūros eskizą jis sukūrė pačioje karo pradžioje, o trečią dieną juo pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
„Galvojau, kad karas greitai baigsis. Kai [pamačiau], kad niekas neįvyko per tuos trejus metus, tai apsisprendžiau per Kalėdas, kad darbą turiu suspėti padaryt iki trečiųjų karo metinių“, – pasakoja skulptorius.
Menininko teigimu, nuo pat pradžių buvo aišku, kad skulptūra turi būti su keiksmažodžiais, primityvios formos ir su lengvai pastebimais simboliais.
„Tas šalmas lyg simbolizuoja jo (V. Putino – LRT.lt) buvimą bunkeryje, aplinkui – rusiško kriminalo tatuiruotės. Pavyzdžiui, ausytės labai mažos padarytos tam, kad parodyčiau, jog jis nieko negirdi, mažos akys, nes nieko nemato, ilga nosis, nes daug meluoja, kišasi, kur nereikia. Daug simbolikos pridėta, kuri, manau, lengvai persiskaito“, – tikina jis.
Be to, anot M. Gaubo, ši skulptūra siunčia žinią ir Rusijoje gyvenantiems žmonėms, ką lietuviai apie juos mano.
„Svarbu, kad ir patys lietuviai nebijotų. Jaučiasi kartais iš pažįstamų baimės, kas čia mūsų laukia. Kartais sulaukiu klausimų, ar karo neišprovokuosiu. Turėtų būti priešinga reakcija. Jei skulptūra būtų auksinė, miesto centre ir dar gėlių padėtume, tai tada išprovokuotų, nes atrodytų, kad laukia. Noriu, kad (Rusija – LRT.lt) žinotų, jog čia visi priešingai galvoja – kad jie čia nelaukiami, mokam rusų kalbą ir galim pasiųsti, kur karinis laivas pasiuntė“, – sako M. Gaubas.
Skulptorius neslepia, kad, pristatęs šią skulptūrą Kaune, sulaukė geros reakcijos. Dabar skulptūros autorius keletą dienų vežios kūrinį po Lietuvą, kur bandys rasti jam geriausią vietą.
„Daug žmonių (...) palaikymo ženklus rodo. Buvo, ir kas kepurę nusiima ar pamojuoja. Galvoju, kad Kaunas tuo ir yra išskirtinis. Žiūrėsim, kas laukia kituose miestuose. (...) Esame susigalvoję QR kodą, kai priėjęs prie priekabos gali nusiskenuoti ir balsuoti, kur ją (skulptūrą – LRT.lt) dėti.
Pirma mintis buvo, kad sąvartynas būtų geriausia vieta, bet sąvartynas nebėra ta vieta, kur išmeti ir krūvoje stovėtų, nes daug kas perdirbama. Nusprendėme pasiklausti žmonių, kur ta vieta galėtų būti: į srutų duobę išmesti, sušaudyti su tanku, atiduoti poligonui. Kažką reikia su ja nuveikti, bet kad būtų aiški žinutė“, – tikina jis.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
