Naujausia rašytojos, menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Kaip skaityti meną“ (leidykla „Baltos lankos“) socialiniuose tinkluose sulaukė priekaištų dėl to, kad joje nėra naudotos literatūros sąrašo. Pirmadienį į tai sureagavo leidykla ir pati rašytoja. Pasak K. Sabaliauskaitės, aprašydama kūrinius knygoje vaikams ir paaugliams ji laikėsi įprasto tokiais atvejais ne mokslinio, o populiarinimo žanro. „Baltos lankos“ tikina, kad knygą papildys literatūros sąrašu ir citatų šaltiniais.
Penktadienį dailėtyrininkė Rūta Janonienė socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad K. Sabaliauskaitė knygoje neužsiminė, kokiais Lietuvos ar užsienio šalių menotyrininkų darbais rėmėsi, analizuodama kūrinius. R. Janonienė leidinyje įžvelgė paralelių ne tik su savo, bet ir su kitų menotyrininkų darbais.
„Skyrelyje apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskas pastebėjau daugokai paralelių su savo tekstais, bet vietoj savo pavardės aptikau tik nekonkrečią nuorodą į anoniminių „menotyrininkų“ tyrimus“, – rašė R. Janonienė.
Dailėtyrininkė kreipėsi į „Baltas lankas“, tačiau leidyklos perduotas K. Sabaliauskaitės atsakymas pribloškė.
„Pasirodo, mano knygos ji (K. Sabaliauskaitė – LRT.lt) ne tik nėra skaičiusi, bet net rankose neturėjusi... Ta pati autorė, kuri esą rašydama romaną penkiems sakiniams pagrįsti perskaito penkias knygas! Pasirodo, apie meną rašo kaip paukštelis gieda – be rašto, be natų, kur jau ten ji skaitys mano knygą... Galiu tik pajuokauti – kadangi apie Bernardinų freskas dar iki 2010 m. esu rašiusi ne viename straipsnyje, tai gal K. Sabaliauskaitė skaitė ne knygą, o kurią nors kitą publikaciją?“ – ironizavo R. Janonienė.
Ji pažymėjo, kad kreipdamasi į leidyklą norėjo atkreipti dėmesį, jog tokio pobūdžio knygoje turėtų būti naudotos literatūros sąrašas ar kitaip įvardyti autoriai, kurių tyrimais remtasi.
„Be „neskaitytų“ mano tekstų apie Bernardinų freskas, knygoje „Kaip skaityti meną“ dar aptikau V. Sirokomlės citatą apie V. Dmachausko tapybą (p. 117), tik cituojama ne iš originalo, o nurašius mano vertimą iš lenkų kalbos, paskelbtą senų seniausiai mano disertacijoje ir straipsniuose (tiesa, „apsidraudimui“ pakeitus vieną žodį).
Lygiai taip, rašydama apie F. Ruščico „Auksinį kambarį“, K. Sabaliauskaitė cituoja J. Bulhaką (p. 140) pagal Algės Andriulytės monografiją, nurašydama citatos vertimą. Nesunku suprasti, kad naudotasi ir Tojanos Račiūnaitės studijomis, ir kitų autorių darbais.
Tai būtų normalu, jei nebūtų kolegų autorystė nutylėta, bet kai sąmoningai anonimais paverstų menotyrininkų mintys ir tyrimų rezultatai pateikiami kaip savi – galiu pasakyti tik – fe“, – socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje rašė R. Janonienė.
Kaip portalui LRT.lt teigė R. Janonienė, ji vis dar tikisi taikiai, derybų keliu išspręsti problemą. Dailėtyrininkė dar kartą kreipėsi į leidyklą dėl naudotos literatūros sąrašo, kuriame atsispindėtų, kieno darbais K. Sabaliauskaite rėmėsi, rašydama knygą.
„Visų pirma, tai liečia mano publikacijas apie Bernardinų bažnyčios freskas“, – LRT.lt tvirtino R. Janonienė, iš leidyklos kol kas nesulaukusi atsakymo.
Sabaliauskaitė: laikiausi įprastinio tokiais atvejais žanro
K. Sabaliauskaitė situaciją pakomentavo raštu. Autorė teigia, kad aprašydama kūrinius knygoje vaikams ir paaugliams laikėsi įprasto tokiais atvejais ne mokslinio, o populiarinimo žanro. Pasak K. Sabaliauskaitės, jis „visada yra itin supaprastintas, „suvirškinęs“ daugybę įvairiausios literatūros ir faktelių, kylantis ir iš daugiamečio bendrojo išsilavinimo“.
Rašytojos teigimu, įprastai ir europiniai tokio tipo vaikiški ar paaugliams skirti muziejų ir menotyrininkų leidiniai (jei jie nėra mokykloms aprobuoti vadovėliai), pristatantys dailės pagrindus ir chrestomatinius kūrinius, nėra papildomi mokslo darbui privalomomis tyrimų apžvalgomis, išnašomis ir mokslinės literatūros sąrašais. Anot K. Sabaliauskaitės, ir eseistinio pobūdžio knygose apie meną moksliniams tekstams būdingos nuorodos paprastai nededamos.
„Vaikų ir paauglių knygų pabaigoje kartais pateikiamas „Siūlomos literatūros sąrašas“. Tačiau tai būna amžiaus grupei pritaikyta literatūra (lietuviškai apie Lietuvos meną vaikams ir paaugliams praktiškai jos neturime).
Suprantu, kad tokio dailės vaikų ir paauglių populiarinimo pobūdžio kūrinys, pagal europines praktikas adaptuotas Lietuvoje esantiems meno objektams, be to, vieno objekto apraše originaliai jungiantis technologinę, stiliaus ir ikonografinę informaciją bei vaikams skirtas įvairenybes ir kūrybines užduotis, yra naujas dalykas Lietuvoje, kurio nelabai yra su kuo palyginti“, – rašė K. Sabaliauskaitė.
[Populiarinimo žanras] visada yra itin supaprastintas, „suvirškinęs“ daugybę įvairiausios literatūros ir faktelių, kylantis ir iš daugiamečio bendrojo išsilavinimo.
K. Sabaliauskaitė
Jos manymu, socialiniuose tinkluose kilusios diskusijos parodė, kad toks papildomos literatūros poreikis egzistuoja, o autorių teisės – jautri, daug dėmesio susilaukianti ir švietimo reikalinga tema visuomenėje
„Abu dalykai labai sveikintini. Esu už kuo didesnį įsigilinimą į meną, todėl ateityje papildysime knygą rekomenduojamos literatūros sąrašu“, – rašė K. Sabaliauskaitė.
Knyga bus papildyta literatūros sąrašu ir citatų šaltiniais
„Baltų lankų“ raštu pateiktame komentare teigiama, kad leidykla, dirbdama tiek su teksto, vaizdo, garso kūrėjais Lietuvoje, tiek su užsienio autoriais, siekia, kad autorių teisės būtų visapusiškai užtikrinamos ir gerbiamos.
„Leidyklai „Baltos lankos“ autorių teisių apsaugos klausimas labai svarbus. Neabejojame, kad autoriams, kurių knygas leidžiame, – taip pat. Tai taip pat reiškia, kad pasitikime autoriais, jų žiniomis ir sprendimais.
Kristinos Sabaliauskaitės vaikams ir paaugliams skirtam meno populiarinimo, eseistikos žanro leidiniui „Kaip skaityti meną“ nėra taikomas reikalavimas pateikti akademiniams tekstams būdingas detalias nuorodas ar šaltinius, tačiau gerbiame Lietuvos mokslininkų ir menotyrininkų įdirbį, girdime jų pastabas, todėl šią knygą papildysime literatūros sąrašu ir citatų šaltiniais“, – rašo leidykla.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
