„Ar jums pažįstama tokia organizacija vardu mafija?“ – 1988 metais klausė vienos lietuviško roko grupės lyderis. Ištariant žodį „mafija“ ekrane trumpam pasirodo Joachimo von Ribbentropo, Viačeslavo Molotovo ir Josifo Stalino nuotrauka iš Lietuvai tragiškos 1939 m. rugpjūčio 23 dienos.
Okupuotoje Lietuvoje tokios metaforos buvo pavojingos, tačiau 1988 metų vasarą politinis klimatas jau buvo stipriai pasikeitęs. Sovietų Sąjunga dar bandė dėlioti savo išsigelbėjimo planą, tačiau Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau garsiai kalbėta apie sovietų padarytas skriaudas. Tai užfiksuota ir Laimos Pangonytės trumpo metro filme.
Rubrika „Kas senesnio?“ kviečia susipažinti su senais ir mažiau žinomais kino ir televizijos istorijos atvejais, kurie saugomi LRT archyve. Šį kartą – dėmesys atgimimo laikotarpio trumpo metro filmui „Ar jau įnešti „Antį“.
Laima Pangonytė buvo viena iš pagrindinių Sąjūdžio metraštininkių, su kamera sekusi įvykius, kurių nerodė televizija. 2022 metais anapilin iškeliavusi režisierė ilgą laiką dirbo Lietuvos kino studijoje ir rašė scenarijus dokumentinėms kronikoms.
1988 metų vasarą ji ėmėsi filmuoti įvykius Lietuvoje, sekti Sąjūdžio mitingus. Jos kino paveldą sudaro daugybė valandų istoriškai svarbių Lietuvos istorijos momentų išsivaduojant iš Sovietų Sąjungos. Jos dėka buvo nufilmuoti ir televizijoms perduoti 1989 m. protestų Tbilisyje vaizdai, įgiję „kastuvėlių nakties“ pavadinimą, per kuriuos žuvo 16 žmonių. Dėl savo veiklos politinių permainų laikotarpiu gavo „moters su kamera“ pravardę.
Kino studijoje parengtas jos filmas-etiudas perkelia į permainingą 1988 metų vasarą: protestus, Žaliųjų judėjimo akcijas, bado streikus, didžiuosius Sąjūdžio mitingus ir „Roko maršo“ gastroles, kurios tapo ir politine tribūna.
Birželio 3 dieną mokslų akademijoje susikūrus Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, per kelias savaites judėjimas išplito per visą Lietuvą. Muzika, gastroliuojantys muzikantai taip pat nešė šią žinią, o vienu pagrindiniu veidų tapo „Anties“ lyderis ir vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Algirdas Kaušpėdas.
Dar 1988 m. birželio 5 dieną vienas Sąjūdžio iniciatorių Romualdas Ozolas savo dienoraštyje pažymėjo: „Parašiau keletą sakinių, kuriuos Kaušpėdas vėliau perskaitė, ragindamas rinkti parašus dėl Ignalinos trečio reaktoriaus uždraudimo. <...> Žodžiu, „Anties“ 25 mėnesių jubiliejaus koncertas buvo maksimaliai politizuotas. Antros dalies netgi dainos yra politinės iš esmės!“
Vis dar okupuotoje Lietuvoje prasidėjo diskusijos, kuriose nebeskambėjo daugiau nei 40 metų kartoti lozungai apie „socializmo statybas“ ir „liaudies priešus“. Šiuos dirbtinius terminus pakeitė realios kalbos apie Lietuvą ir jos ateitį, okupaciją ir sovietų padarytas skriaudas.
Nors „pertvarka“ Lietuvoje iš pradžių buvo Maskvos ir Michailo Gorbačiovo inicijuotas procesas, tačiau ilgainiui Sąjūdžio siekiai persikėlė į realią kovą už Lietuvos nepriklausomybę.
Tą pačią vasarą vyko ir antrasis „Roko maršas“ per Lietuvą, kurį lydėjo ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Roko koncertai tapo ir politinių pokyčių platforma, kurioje jaunimui buvo pasakojama apie Sąjūdį ir jo tikslus bei mojuojama dar neseniai draustomis Trispalvėmis.
„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis gyvuoja keli mėnesiai. Ir per šiuos mėnesius matome, jog Lietuvoje įvyko dideli dalykai. Lietuvių tauta pasižymi ypatingu bruožu, kurio galbūt neturi kitos tautos. Jinai sugeba kurti bet kuriomis sąlygomis“, – filme į minią kreipiasi Arvydas Juozaitis.
Nors M. Gorbačiovo inicijuota pertvarka sunkiai skynėsi kelią į Lietuvą dėl stagnatiškai nusiteikusios vadovybės, roko ir populiarioji muzika jau buvo leidžiama. Didele sensacija tapo dar 1986 metais Artūro Pozniakovo režisuotas koncertinis filmas „Kažkas atsitiko“.
Filme pirmą kartą užfiksuoti grupių „Foje“ ir „Antis“ pasirodymai. Koncertavo ir Vytauto Kernagio „Artelė“. Šis filmas ir jo sėkmė bei iš Maskvos sklindantis „permainų vėjas“ nulėmė tai, kad leidžiama buvo vis daugiau – anšlaginiai koncertai Sporto rūmuose nebeapsiribojo vien estrados žvaigždėmis.
1987 metų vasarą buvo surengtas pirmasis „Roko maršas“, skirtas Lietuvos kultūros fondui paremti. Antrasis 1988 m. vasarą vyko jau susikūrus Sąjūdžiui. Šios gastrolės buvo skirtos Žaliųjų judėjimui ir Sąjūdžiui paremti, todėl nenuostabu, kad muzikantus lydėjo ir Sąjūdžio atstovai.
Viskas buvo užfiksuota Laimos Pangonytės 10-ies minučių filme „Ar jau įnešti „Antį“, kur sutalpinta nemaža dalis tos vasaros įvykių kronikos, – Sąjūdžio susikūrimas, „Roko maršai“ per Lietuvą ir Petro Cidziko bei Algimanto Andreikos organizuoti bado streikai.
Filme užfiksuota visa 1988 m. įvykių panorama – daugiatūkstantiniai mitingai, koncertai, politinę potekstę turinčios dainos ir protestai. Filmo autoriai kadruose užkodavo ir tiesios kritikos visai vyraujančiai sistemai.
Nors filmas ir nespalvotas, jame aiškiai matosi vis dar nelegalizuotų (tai bus padaryta tų pačių metų spalio mėnesį), tačiau režimui sukandus dantis toleruojamų Trispalvių jūra.
Lietuvos kino studijos režisieriai jautėsi kiek laisviau nei jų kolegos televizijoje, kurioje Sąjūdis vis dar buvo rodomas per cenzūros akinius – sukarpyti reportažai, o po konfliktų su komunistų partija kai kurie televizijos filmuoti vaizdo įrašai eterio taip ir nepasiekė, sulaukdami nemenko protesto iš visuomenės.
Trumpame filme taip pat vaizduojamas ir aplinkosauginis judėjimas, dviračių žygis ir akcijos „Apkabinkime Baltiją“ vaizdai, kurie buvo skirti dėmesiui į prastą aplinkosauginę padėtį ir gyvybiškai svarbaus gamtinio objekto išsaugojimą atkreipti.
Kitame kadre girdisi pankų tėvo Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo ir grupės „Už tėvynę“ skanduotė „Lietuva – tai jėga“, o vėliau ir BIX daina „Bijom bijojom“. Muzikos lydimi Lietuvoje prasidėjo ir pokyčiai, kurie iš pagrindų pakeitė Lietuvą 1988 metais.
1988 m. vasarą įvykę protestai, mitingai ir koncertai persikėlė į rudenį. 1988 m. spalio mėnesį po Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo šis judėjimas tapo realia alternatyva komunistų partijos dominavimui.
Filme užfiksuoti vaizdai perteikia 1988 metų nuotaiką, kurioje ne tik roko muzika, politinės diskusijos ir protestai, tačiau ir nedrąsiai kartojami „Tautinės giesmės“ žodžiai, kurie po mažiau nei dvejų metų atves Lietuvą į nepriklausomybę.
Laimos Pangonytės filmą „Ar jau įnešti „Antį“ rasite LRT Mediatekoje:
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
