Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius laimėjo administracinę bylą prieš Lietuvos kultūros tarybą. Joniškiečiai įrodė, kad jų teiktos paraiškos dėl leidinio „Šiaulių ekonomijos 1699–1822 m. kartografijos šaltiniai“ vertinimas atliktas netinkamai ir neskaidriai, todėl ši procedūra privalės būti atlikta iš naujo.
Programos „Tolygi kultūrinė raida“ finansavimo konkursas buvo paskelbtas pernai rugsėjį, paraiškas teikti buvo galima iki spalio pabaigos, o vertinimas atliktas šių metų sausio viduryje.
Šiaulių apskrityje sulaukta 187 paraiškų, finansuoti atrinkti 58 projektai, o jiems išdalinta 462,54 tūkst. eurų.
Paraišką teikė ir Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius. Joniškiečiai leidiniui „Šiaulių ekonomijos 1699–1822 m. kartografijos šaltiniai“ prašė 16 580 eurų, bet sulaukė „ne“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius teikė paraišką dėl leidinio „Šiaulių ekonomijos 1699–1822 m. kartografijos šaltiniai“, bet finansavimo negavo.
- Šiaulių apskrities regioninės kultūros taryba kritikavo projektą dėl riboto bendruomeninio įtraukimo, viešinimo trūkumų ir neaiškios skaitmeninės sklaidos strategijos.
- Joniškiečiai sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir bylą laimėjo, nes projekto vertintojai buvo pasitelkę ir perteklinių kriterijų.
- Lietuvos kultūros taryba jau patvirtino finansuojamų projektų sąrašą, bet šią joniškiečių paraišką vertins iš naujo.
Projektą ir pagyrė, ir išpeikė
Joniškiečių projektą įvertinusi Šiaulių apskrities regioninės kultūros taryba pateikė išvadas, kuriose ir gyrė, ir peikė.
Nurodoma, kad projektas atitinka prioriteto tikslus, išsiskiria aukšta moksline ir dokumentine verte, prisideda prie regiono istorinės atminties įprasminimo ir yra reikšmingas tiek vietos, tiek nacionaliniame kontekste. Išskirta ir aukšta profesinė paraiškos teikėjų kompetencija.
Pabrėžta, kad leidinys turi aiškią išliekamąją vertę, tačiau jo forma orientuota daugiausia į akademinę auditoriją, todėl platesnei visuomenei istorinė atmintis tampa „mažiau prieinama patirtiniam ir emociniam suvokimui“.
Supeikta dėl ribotai numatyto bendruomeninio ar edukacinio įtraukimo, sukritikuotas numatytas viešinimas bei sklaida. Pasigesta aiškios skaitmeninės prieigos ar leidinio platinimo strategijos – esą sklaida apsiriboja tradiciniais kanalais ir institucijomis.
Projekto vadyba įvertinta teigiamai, partneriai – kaip kompetentingi, tačiau sukritikuotas „gana abstrakčiai pateiktas“ veiklų kalendorius.
Nurodyta, kad sąmata iš esmės tikslinga, tačiau rekomenduota detaliau pagrįsti administracines ir leidybos išlaidas bei užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą.
Sprendimo argumentai neįtikino
Svarstant paraiškas, buvo kreipiamas dėmesys į projektų veiklų svarbą ir aktualumą regiono kultūrai (didžiausias įvertinimas – 30 balų), išliekamąją vertę ir tęstinumą (15 balų), veiklų viešinimą ir sklaidą (20 balų), vadybą (20 balų), sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą (15 balų).
Joniškiečių projektas surinko 68,56 balo ir į finansuojamųjų sąrašą nepateko.
Žiemgalos kultūros draugijos narius nemaloniai nustebino net ne pats sprendimas neskirti finansavimo, o vertinimą atlikusios Šiaulių apskrities regioninės kultūros tarybos išvardyti motyvai.
Pasak šios nevyriausybinės organizacijos nario istoriko dr. Ernesto Vasiliausko, vertintojai iškėlė net tokių reikalavimų, kurių nebuvo numatyta gairėse: „Stebina ir pati vertinimo sistema, nes savajame tekste išgyrė, kad labai gera, puiki komanda, tačiau įvertinimas buvo tik septynetas. Man, dirbančiam pedagoginį darbą, nereikia aiškinti, kas yra „labai gerai“ ir „pakankamai“.“
Pasak draugijos nario, buvo ir nepamatuotos kritikos – pasigirdo net siūlymas atsisakyti sudaryti žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos kartografijos šaltiniuose minimos vietovės.
„Ar kas nors įsivaizduoja, kaip atrodytų knyga apie žemėlapius be paties žemėlapio?“ – stebėjosi Klaipėdos universitete dirbantis E. Vasiliauskas, kuriam abejonių sukėlė ir kai kurių vertintojų kompetencija bei nešališkumas.
Sprendimo apginti neįstengė
Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, teigdamas, kad vertinimas prieštarauja vertinimui balais bei vertinimo kriterijams apskritai.
Skunde įvardyti komisijos narių individualių projekto vertinimų kokybės trūkumai: prieštaringas vertinimo argumentacijos ir balų neatitikimas, nes kai kuriuose vertinimuose pateikti komentarai neatitinka skirtų balų.
Taip pat skunde pareiškėjai kritikavo, kad buvo įvertinti pagal kriterijus, kurių net nėra iš anksto numatytame sąraše. Besikreipusios pusės manymu, kai kurie vertintojai apskritai nesuprato, ką ir kaip turi vertinti: „Iš detalių (individualių) vertinimų matyti, kad galimas kompetencijų trūkumas, neskaidrumas, šališkumas, tyčinis projekto balų mažinimas.“
Skundą tyrusi Administracinių ginčų komisija pabrėžė, kad įrodinėjimo našta yra vienoda abiem pusėms. Tačiau pastebėjo, kad argumentus pateikė tik ieškovė: „Pažymėtina, kad pareiškėja, kvestionuodama projektą vertinusios ekspertų darbo grupės kokybę ir skaidrumą bei vertinimo pagrįstumą, savo teiginius argumentavo ir nurodė konkrečius vertinimo trūkumus, o atsakovė nei atsiliepime, nei komisijos posėdžio metu šių pareiškėjos teiginių alternatyviais įrodymais nepaneigė.“
Todėl Administracinių ginčų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovė sprendime dėl finansavimo neužtikrino joniškiečių paraiškos vertinimo procese visiško skaidrumo, objektyvumo ir pagrįstumo.
Paraišką vertins pakartotinai
Lietuvos kultūros tarybos viešųjų ryšių koordinatorė Auksė Laudet nurodė, kad Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse ir Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos apraše apibrėžta, kad projektų paraiškos vertinamos konkurso būdu, remiantis ekspertiniu, šiuo atveju – Šiaulių apskrities regioninės kultūros tarybos, vertinimu.
„Gairėse nurodoma, jog kiekviena paraiška visų pirma yra įvertinama individualiai, vadovaujantis atitinkamos programos vertinimo kriterijais, o galutinius sprendimus dėl projektų (ne)finansavimo priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas“, – raštu paaiškino Lietuvos kultūros tarybos atstovė.
Pasak A. Laudet, konkursams skiriamas finansavimas yra ribotas, o paraiškų paprastai pateikiama daugiau, nei galima finansuoti, todėl susidaro konkurencinė aplinka: „Tai reiškia, kad finansavimą gauna tik aukščiausiais balais įvertinti projektai, o dalis paraiškų lieka nefinansuotos. Tokiu būdu lėšos yra paskirstomos atsižvelgiant į projektų kokybę, tačiau kartu patvirtina, kad finansavimo nepakanka visoms gerai įvertintoms paraiškoms.“
Paklausta, kas bus daroma dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, A. Laudet atsakė: „Taip, žinoma, paraiška bus svarstoma iš naujo.“
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
