Atvykti į Biržus kviečia jubiliejinis senajai muzikai skirtas festivalis „Baroko pavasaris“.
Pavasariai Biržuose ypatingi. Šiemet jau dešimtą kartą Biržų pilies ir bažnyčių erdves užlieja senosios baroko muzikos skambesys. Tarptautinio festivalio „Baroko pavasaris“ pradžia tapo Vlado Jakubėno muzikos mokyklos jubiliejaus proga padovanotas instrumentas ir įkvepiantys senosios muzikos meistriškumo kursai vaikams bei paaugliams.
„Reikia koncertų, kad mokiniai ir apskritai Biržų auditorija išgirstų, kaip profesionaliai skamba. Užtat sakome, kad festivalio pradžia buvo meistriškumo kursai ir mokymasis, pažinimo džiaugsmas“, – pasakoja Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Romualda Butkevičienė.
„Viskas kilo iš didžiulio entuziazmo ir noro, kad Biržų pilies menėse skambėtų Radvilų epochos muzika. Iš to didelio noro, nedrąsiai prasidėjęs, festivalis išaugo. Jis vis didėjo, vis plėtėsi geografiškai, stilistiškai, netgi nutiko taip, kad įsigijom porą muzikos instrumentų, kad galėtume išpildyti kai kurias programas, kad mums nereikėtų galvoti, kaip tuos instrumentus atsivežti, iš kur pasiskolinti, iš kur nuomotis. Turime dabar ir klavesiną, tinkamą groti pačioms įmantriausioms renesanso ir baroko melodijoms, ir netgi turim portatyvinius, tai yra nešiojamus, vargonėlius – tikrą istorinę repliką, pagamintą Milane“, – dalijasi Biržų muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Landsbergienė.
Per festivalį vykstantys meistriškumo kursai ne vieną paskatino atrasti senosios muzikos grožį. Iš Vabalninko kilusią Indrę Kučinskaitę šie kursai įkvėpė toliau semtis senosios muzikos žinių studijuojant užsienyje. Šiemet į jubiliejinį „Baroko pavasario“ festivalį ji atvyko koncertuoti su savo ansambliu.
„Jausmas ir nuostabus, ir įpareigojantis, kadangi kai grįžtu čia, grįžtu į tą 15-metę Indrę, kuri tik ką baigė muzikos mokyklą ir atrado baroko muziką baroko festivalio meistriškumo kursuose. Taip mano meilė, aistra ir gyvenimo prasmė atsirado senojoje muzikoje“, – sako kornetininkė I. Kučinskaitė.
Ją labiausiai sužavėjo senosios muzikos laisvė.
„Laisvė ta prasme, kad kai skaitai muziką iš rankraščių, iš spausdintų kolekcijų, nėra palikta tiek daug nurodymų iš kompozitorių. Jie kūrė teoretinius traktatus, ir mes juos studijuojame, tada aplikuojame pagal stilius, kuriuos atliekame, ir tai yra visiškai sąmonės nusėdimas tame laike, toje estetikoje, istorijoje“, – teigia I. Kučinskaitė.
Senoji muzika, pasak atlikėjų, išgrynina dalykus, suteikia galimybę geriau išgirsti save.
„Labai sunku nusakyti žodžiais, bet visą laiką jaučiau, kad ji tarsi arčiau žmogiškos esmės. Man atrodo, kartais, ne su visais dalykais gyvenime, bet su daugeliu, mes gyvendami tarsi tolstame. Atrodo, žmogiška prigimtis yra vis daugiau kurti, kurti, kurti ir yra kažkas neapsakomo – kad ir su kuo kalbėčiau apie senąją muziką, atrodo, ji arčiau širdies, visai arti sielos“, – sako sopranas Emilė Ribokaitė.
Pajusti ir išgirsti senąją muziką kviečiantys renginiai Biržuose vyks iki gegužės 11 dienos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
