Akcijų biržas vakar vėl judino pranešimai apie vis tolstantį ir vėl artėjantį JAV ir Irano taikos susitarimą.
Rinkos nuotaikas pablogino pasirodžiusi žinutė, kad Irano vyriausiasis dvasinis lyderis nurodė, jog prisodrintas uranas turi išlikti Irane. Vėliau pasirodė kitas pranešimas, kad Iranas vis dėlto yra atviras derėtis urano klausimu. Tuo tarpu didžiausią postūmį biržoms kilti suteikė pranešimas, kad, tarpininkaujant Pakistanui, iš esmės jau pasiektas pirminis preliminarus taikos susitarimas, kuriuo būtų sustabdomi karo veiksmai visuose frontuose, o svarbiausi klausimai būtų sprendžiami vėlesniuose derybų etapuose. Nors abi pusės patvirtina, kad derybos tęsiasi ir nesutarimai tarp pozicijų mažėja, du pagrindiniai klausimai – susiję su Hormuzo sąsiaurio kontrole ir Irano urano likimu – panašu, kad išlieka neišspręsti.
Reaguojant į pranešimus apie derybų procesą, „Brent“ naftos kaina vakar svyravo nuo 104 iki 109 dolerių ir vėl grįžo link 102 dolerių. Penktadienio rytą „Brent“ nafta kainuoja kiek daugiau nei 104 dolerius, o ateities sandorių kainos metų pabaigai rodo naftos kainą žemiau 90 dolerių. Tai atspindi stiprų rinkos lūkestį, kad taikos susitarimas galiausiai bus pasiektas, o Hormuzo sąsiauris artimiausiu metu bus atidarytas.
JAV akcijų biržos, prekybos sesijos metu panaikinusios nuostolius, dieną užbaigė teigiamoje teritorijoje. NASDAQ kilo 0,09 proc., o S&P 500 – 0,17 procento. Tarp sektorių vakar labiausiai kilo komunalinių paslaugų (+1 proc.), būtinojo vartojimo (+0,8 proc.) ir žaliavų (+0,7 proc.) sektoriai. Labai gerais rezultatais taip pat pasižymėjo eilė įmonių, susijusių su dirbtinio intelekto infrastruktūros kūrimu, kurių atžvilgiu optimizmą kurstė geri „Nvidia“ ketvirčio rezultatai. Tokios įmonės kaip „Lumentum Holdings“, „SanDisk“, „Seagate Technologies“ ir „Corning“ šoktelėjo aukštyn nuo 6 iki 11 procentų. Daugiau nei 12 proc. vakar taip pat kilo „IBM“, pasirodžius pranešimams, kad Trumpo administracija ketina investuoti 2 mlrd. dolerių į devynias kvantinių kompiuterių srityje veikiančias įmones, tarp kurių yra ir IBM. Kitos į šį sąrašą patekusios įmonės vakar fiksavo dar didesnį – 20–30 proc. – akcijų brangimą.
Vakar skelbti duomenys signalizuoja JAV ekonomikos atsparumą konflikto Artimuosiuose Rytuose fone. Gegužės mėnesio sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) išliko stabilus ties 51,7 punkto, indikuodamas tolesnę ekonomikos plėtrą, prie kurios labiausiai prisideda pramonės sektorius – jo PMI pakilo iki 55,3 punkto. Savaitinė statistika apie naujų bedarbių skaičių laikosi santykinai žemame lygyje, o statybų sektorius išlieka aktyvus, nepaisant pastarosiomis savaitėmis kilusių palūkanų normų. FED „GDPNow“ modelis rodo, kad JAV ekonomika antrą ketvirtį turėtų augti 4,3 proc. tempu.
Euro zonos ekonomikos atsparumas energetikos kainų šokui yra gerokai mažesnis. Vakar skelbti PMI duomenys rodo, kad gegužės mėnesį verslo aktyvumas traukėsi antrą mėnesį iš eilės ir sparčiausiu tempu per pastaruosius dvejus su puse metų. Sudėtinis PMI indeksas smuko iki 47,5 punkto, daugiausia dėl ženkliai suprastėjusios paslaugų sektoriaus padėties – jo PMI krito iki 46,4 punkto. Pramonės sektorius gegužę dar laikėsi plėtros teritorijoje – tai siejama su įmonių pasirengimu galimiems didesniems tiekimo sutrikimams ateityje. Didžiųjų euro zonos ekonomikų sudėtiniai PMI gegužę taip pat laikėsi žemiau 50 punktų ribos, skiriančios ekonomikos plėtrą nuo susitraukimo – Vokietijos PMI siekė 48,6 punkto, o Prancūzijos smuko iki 43,5 punkto. Pastarieji duomenys signalizuoja, kad antrą ketvirtį euro zonos ekonomika balansuos ties recesijos riba.
Europos akcijų biržos ketvirtadienį judėjo neturėdamos vieningos krypties. STOXX 600 didėjo 0,04 proc., didžiausią augimą fiksuojant žaliavų (+1,2 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) sektoriams. Tuo tarpu labiausiai krito komunikacinių paslaugų (-0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-0,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,53 proc., Prancūzijos CAC – 0,39 proc., Italijos FTSE MIB – 0,03 proc., o Baltijos birža vakar pasižymėjo 0,22 proc. augimu.
