Šiandien Vilniuje, Kompozitorių sąjungos namuose, buvo atsisveikinama su praėjusį penktadienį mus palikusiu kompozitoriumi Algimantu Raudonikiu. Kompozitorius palaidotas Antakalnio kapinėse.
LRT.lt primena, kad žinią apie Algimanto Raudonikio mirtį spalio 20-ąją dieną pranešė Lietuvos muzikos informacijos centras. Jis mirė eidamas 90-uosius metus.
A. Raudonikio urna iš Kompozitorių sąjungos namų buvo išnešta 14 val. Amžinojo poilsio melodingųjų estrados dainų autorius atgulė Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
„Dainas dainavo visur: ir prie stalo, ir scenoje“
A. Raudonikį į amžinąją kelionę išlydėjo draugai, bičiuliai ir bendražygiai.
Zina Nutautaitė-Indrikonienė, dirbusi Vilniaus plokštelių studijoje 42 metus, sako, kad išeinantys kompozitoriai, aktoriai ir poetai ją labai liūdina.
„Trūksta ašarų. Nuo 1974-ųjų daug bendravome, buvo savas žmogus, linksmas, malonus. Nežinau, koks ansamblis negrojo jo dainų ir kas nedainavo [jo dainų]. Visur dainavo – ir prie stalo, ir scenoje. Jubiliejiniuose koncertuose žmonės stovėdavo, negaudavome bilietų. Su didžiausiu gailesčiu išlydime šį žmogų. Jis buvo mūsų draugas“, – dalijosi buvusi Vilniaus plokštelių studijos redaktorė.
Iš paties Joniškio atvyko ir Algimanto Raudonikio meno mokyklos direktorius Vitolis Žukas, keletas mokytojų, direktoriaus pavaduotoja. Mokyklai 2012 m. buvo suteiktas A. Raudonikio vardas. Pats kompozitorius yra Joniškio garbės pilietis.
„Patys šilčiausi prisiminimai. Žinojome situaciją (A. Raudonikis paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Trakuose, slaugos namuose – LRT.lt), keletą kartų su koncertais buvome atvykę į Trakus. Atvykome su moksleiviais“, – dalijosi A. Raudonikio menų mokyklos direktorius.
Anot direktoriaus V. Žuko, A. Raudonikis ne kartą dalyvavo mokyklos renginiuose.
„Kai mūsų kapela atvažiuodavo filmuotis į „Duokim garo“, jis visuomet atvykdavo palaikyti kaip tik galėdavo. Arba vietoje, arba paskambindavo. Nuostabiai šiltas žmogus. Kai tik grįždavo į Joniškį, visuomet aplankydavo. Jo humoro jausmas sunkiai pakartojamas. Unikalus“, – dalijosi LRT.lt pašnekovas.
Kapelos vadovė sako, kad kompozitorių prisimins labai šiltai.
„Iš jo išgirsdavome ir pastabų, ir patarimų, kaip reikėtų atlikti jo kūrinius, džiugu, kad mokykloje dabar turime kompozitoriaus A. Raudonikio dainos konkursą, kuris jau dabar yra respublikinis. Kitais metais bus jau šeštasis konkursas“, – dalijosi kapelos vadovė.
Meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja LRT.lt sakė, kad A. Raudonikis vienu metu buvo ir paprastas, ir nepaprastas žmogus.
Prisiminė ir vakarėlius, ir lietuvių kalbą
Kompozitorius, choro dirigentas Artūras Novikas į atsisveikinimą su A. Raudonikiu atvyko su Irena Novikiene, savo mama, kuri teigė pažinojusi A. Raudonikį dar jaunystėje, būdama 15-os metų. Moteris prisiminė, kad J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje kartu jie dalyvaudavo tikrai smagiuose vakarėliuose.
„Jis iš pat pradžių mokėsi kitos specialybės, bet, matyt, prigimtis jį patraukė ten, kur reikia, atskleidė, kad jis – dainų ir melodijų kūrėjas. Puikiai bendravome, vėliau mūsų šeima kartu su jo šeima bendravo. Jo žmona buvo gydytoja, tad smagu su jais buvo bendrauti. Jis buvo nuostabus melodistas, Lietuvoje beveik nėra tokių, kurių dainas iki dabar dainuotų ir įsimintų paprasta liaudis. Jis buvo genialus kompozitorius. Daug kas baigė Muzikos ir teatro akademiją. Ir aš baigiau, o kurti negaliu. Vadinasi, yra prigimtiniai duomenys“, – šypsojosi I. Novikienė.
A. Novikas dalijosi, kad kartu su jo tėčiu, Mikalojumi Noviku, A. Raudonikis mokėsi pas tuos pačius dėstytojus.
„Abu turėjo klasikinį išsilavinimą, bet taip gavosi, kad abu perėjo rašyti populiarias dainas. Prisimintinas melodijas ne kiekvienas sugebėjo parašyti. Lietuva neteko didžio menininko, bet muzika liks“, – LRT.lt pasakojo A. Novikas.
I. Novikienė sakė, kad A. Raudonikis kitiems savęs niekada neparodė nei blogai nusiteikusio, nei prastai apsirengusio.
Anot A. Noviko, A. Raudonikis buvo ramus, kultūringas, išlaikytas žmogus.
„Niekada negirdėjau, kad kažką galėtų įžeisti“, – kalbėjo A. Novikas.
Tiek A. Novikas, tiek I. Novikienė pabrėžė, kad kompozitorius nuolat kovojo už lietuvių kalbą muzikoje ir nuogąstavo, kad dabar lietuvių kalbos muzikoje trūksta.
Atsisveikinti su kompozitoriumi atvyko ir 2018 m. mirusio operos solisto Virgilijaus Noreikos žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė.
„Sukrečia visada žinia, kai pasitraukia tokie žymūs kompozitoriai, talentingi žmonės. Labai gerbiu ir myliu A. Raudonikį. Jis buvo puikus, nuostabus kompozitorius. Jo dainos visuomet skambės mūsų širdyse“, – kalbėjo ji.
A. Raudonikio dainų atlikėja Ona Valiukevičiūtė: kreipdavo nepaprastą dėmesį į dainų tekstus
Estrados dainininkė Ona Valiukevičiūtė LRT.lt sakė, kad jai A. Raudonikį primena turimos bendros judviejų nuotraukos.
„Jos primena mūsų bendravimą nuo mano dainavimo pradžios iki, galima sakyti, pabaigos. Šios nuotraukos labai šildo mane, vakar jas visas peržiūrėjau. Prisiminsiu A. Raudonikį kaip žmogų, kuris nepamiršdavo nė vieno mano gimtadienio. Matote, kaip egoistiškai žiūriu“, – šypsojosi O. Valiukevičiūtė.
Dainininkė dalijosi, kad kartu su kitais A. Raudonikio dainų atlikėjais jį dažnai aplankydavo.
„Nenoriu nieko įžeisti, bet šiuolaikinė muzika gal ne visiems priimtina, su kuria galima kartu palinguoti, padainuoti. A. Raudonikio dainas moka visi, net su žodžiais ir tekstais, kurie yra labai šilti ir jautrūs. Jis nepaprastą dėmesį kreipdavo į savo dainų tekstus. A. Raudonikis nebuvo linkęs, kad kas nors pakeistų nors vieną žodį jo dainose“, – kalbėjo O. Valiukevičiūtė.
Pati mėgstamiausia A. Raudonikio daina O. Valiukevičiūtei – „Skrido paukščiai“.
Valdemaras Frankonis: Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokį kompozitorių
Lietuvos estrados atlikėjas Valdemaras Frankonis, kartu su broliu Algiu Frankoniu prieš kelis dešimtmečius surinkdavęs sausakimšas koncertų sales, atvyko atsisveikinti su velioniu A. Raudonikiu.
„Pirmiausia man labai liūdna apskritai prisiminti tas dainas. Jos buvo parašytos tam, kad būtų visuomet linksmos, kad būtų džiugu. Dainos „Dar širdyje ne sutema“, „Aukštas klevas“ buvo mūsų, brolių Frankonių, „topai“. Nuo šių dainų pradėjome savo karjerą. Su maestro man teko bendrauti daugiau nei 40 metų. Šiandien labai liūdna“, – dalijosi atlikėjas.
Anot V. Frankonio, kompozitorius A. Raudonikis – tikras genijus ir tikras žmogus.
„Lietuva gali didžiuotis, kad turėjome tokį kompozitorių, nežinau, kada dar toks bus. Lenkiu savo galvą maestro A. Raudonikiui“, – kalbėjo V. Frankonis.
Pašnekovas prisiminė ir koncertus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dalijosi, kad A. Raudonikis dažnai lankydavo koncertuose, lydėdavo savo dainų atlikėjus.
„Mes beveik kaimynai. Jis ateidavo pas mane į sodą pasėdėti, o aš dažnai būdavau pas jį namuose. Stipri draugystė. Džiaugiuosi, kad gyvenau tuo laikotarpiu, kai maestro buvo savo zenite“, – kalbėjo V. Frankonis.
Santūrus ir draugiškas
„Ne piktas, ne užgaulus, ne plepys, bet santūrus, draugiškas, su visais gebantis rasti bendrą kalbą, visą gyvenimą besistengiantis įsiklausyti į savo širdies balsą, tyliai ir ramiai iš vienatvės pasitraukė į Amžinybę. Jo svajonė – 90-mečio koncertas – liko atlikėjų rūpestis“, – prisimindama kompozitorių A. Raudonikį „7 meno dienose“ rašė muzikos kritikė, profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
Anot profesorės, A. Raudonikio talentas buvo pastebėtas jau Joniškyje. Kompozitorius taip pat yra tapęs Joniškio garbės piliečiu.
„Mąslus Algimanto žvilgsnis jau buvo pastebėtas Joniškio vidurinėje mokykloje. Kaip ir noras muzikuoti. Kas, jei ne kūrybingas mokytojas Juozas Vainauskas, paskatino vaiką atsiskleisti prie pianino, kuriuo iš klausos akompanavo šokių būreliui, rankiojo įvairias melodijas. Nepritarė tėvas sūnaus „klaidžiojimams“ – reikia rinktis sočiam gyvenimui tinkamą profesiją! Paklusniai vienus metus studijavęs ekonomiką Vilniaus universitete, Algimantas vis dėlto įstojo į tuometę Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Kompozicijos mokėsi Antano Račiūno, Jurgio Gaižausko klasėse. Edukacinį ciklą baigė konservatorijoje, talentingo pedagogo profesoriaus Eduardo Balsio klasėje. Ir jo kūrybos genas įgavo savitą jėgą“, – rašė R. Aleknaitė-Bieliauskienė.
Lietuvoje ir svetur jo kūrinius atliko solistai Vaclovas Daunoras, Algis ir Voldemaras Frankoniai, Aleksas Lemanas, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Virgilijus Noreika, Birutė Petrikytė, Stasys Povilaitis, Rimantas Siparis, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė ir kt., taip pat Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestras ir daugelis estradinių orkestrų.
