Mirė žurnalistė, pedagogė, buvusi žurnalo „Mano ūkis“ ekonomikos redaktorė V. Krivickienė (1952–2023 m.), apie tai pranešė žurnalo „Mano ūkis“ redakcija.
„V. Krivickienė gimė Plungės rajone. 1970 m. baigė Plungės 3-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – žurnalistikos specialybę. 1975–2005 m. buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoja. Skaitė radijo žurnalistikos kursą: radijo žurnalistikos istoriją, žanrus ir kt. 1995–1997 m. dirbo Lietuvos žurnalistikos centro programų koordinatore
Aštuonerius metus (nuo 1997 iki 2005 m.) Virginija Krivickienė dirbo žurnalo „Mano ūkis“ redaktore, leido priedą „Ekonomika“. Nuo 2005 m. iki mirties V. Krivickienė dirbo Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriuje. Bendradarbiavo Lietuvos radijo laidose „Radijas šeimai“, „Sveikata“, programose vaikams ir moksleiviams, vedė psichologinių pašnekesių laidą „Pašnekesiai apie tave ir kitus“.
V. Krivickienė paskelbė publikacijų Lietuvos radijo istorijos klausimais, taip pat buvo Žurnalistikos enciklopedijos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorė. Pažinojusieji Virginiją Krivickienę prisimins ją kaip nuoširdžią kolegę, darbščią ir kuklią žodžio Meistrę, aukščiausių standartų siekusią profesionalę, išugdžiusią ne vieną žurnalistų kartą ir svariai prisidėjusią prie agroverslo žurnalistikos“, – rašoma žurnalo „Mano ūkis“ pranešime.
Žurnalistės V. Krivickienės sūnus Kristupas Krivickas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie mamos netektį rašė: „Vakar, taip ir neatsigavusi po itin sudėtingos širdies operacijos, Santaros klinikų reanimacijoje mirė mano Mama Virginija. Ji išėjo be skausmo ir kančios, taikiai ir ramiai. Apsupta artimųjų meilės ir dėmesio, jausdama ir žinodama, kad yra mylima mama ir močiutė. Mūsų šeimai tai begalinė netektis. Mus siejo ypatingai artimas ryšys. Visi penki mūsų vaikai, jos anūkai, buvo didžiausias jos gyvenimo džiaugsmas. Labai juos mylėjo, globojo ir rūpinosi. Ji buvo mūsų visų mylima ir globojama. Mama bus gyva anūkuose mūsų visų širdyse ir mintyse...“
