Profesorė Marija Drėmaitė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus išleido knygą apie vieną paslaptingiausių ir talentingiausių tarpukario architektų Arną Funką.
A. Funko projektuotas namas Donelaičio gatvėje – ne tik architekto, bet ir visos Kauno modernizmo architektūros vizitinė kortelė, sako knygos autorė prof. M. Drėmaitė.
Pasak jos, darbingiausias A. Funko laikas – Kaune, vos dešimtmetis nuo 1929-ųjų. Per jį pastatyta daugiau kaip 30 architekto projektuotų pastatų Kaune ir kituose miestuose.
Laisvės turėjęs daug – užsakovai buvę turtingi, to meto elitas, o patys projektai, pastebi autorė, labai įvairūs.
Knygoje „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko gyvenimas ir kūryba“ – ir architekto kurti interjerai. Jis pasirūpindavęs viskuo – nuo lauko durų iki lemputės vonioje.
„Jei jau užsakovas yra turtingiausias Lietuvos žmogus – Vailokaitis, kuris taip pat turi namą ir Berlyne, ir žino, ko jis nori, koks tas jo reikalaujamas standartas, manau, kad ir Vailokaičiui nebuvo taip lengva surasto tokios praktikos turintį architektą, kuris galėjo jo užmojus arba jo ambicijas įgyvendinti“, – įsitikinusi knygos autorė.
A. Funkas kūrė ir visuomeninius pastatus – vienas jų užsakytas draudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ savininkų, laikomas vienu svarbiausių tokių pastatų tarpukario Lietuvoje. A. Funko projektuotame penkių kambarių bute su terasa iki 1940-ųjų su šeima gyveno bendrovės direktorius Moisiejus Kopelmanas.
„Nėra jokio išorinio dekoro, tik struktūriniai elementai pabrėžti ir tas visas jo funkcionalizmas matosi per labai funkcionalų, racionalų planavimą, labai naudingą ir visas dekoras yra tik gerų medžiagų išryškinimas“, – apibūdina prof. M. Drėmaitė.
Profesorė sako, kad A. Funkas, baigęs Berlyno aukštąją technikos mokyklą, buvo puikus inžinierius, pats projektavo ir konstrukcijas, drąsiai naudojo tada naujas statybose, brangias ir kokybiškas medžiagas. Knygos autorė sako, aiškėja, kad pastatų projektuotų A. Funko daugiau, nei manyta.
„Dirbant su Funku, reikia pasakyti, kad buvo visiškai mažai archyvų, nėra jo personalinio archyvo, jokių dokumentų – asmeninių laiškų, nuotraukų, šeimos archyvo. Jis neturėjo vaikų ir, kai pasitraukė į Vokietiją, neturime jokių duomenų, kad kažkas būtų likę“, – dalijasi knygos autorė.
Pasak knygos autorės, nedaug žinių ir apie asmeninį A. Funko gyvenimą. Sovietams okupavus Lietuvą, jis nuo 1944-ųjų gyveno Vokietijoje, sirgo džiova.
„Apsigyveno Hamburge ir prie Hamburgo esančiame nedideliame miestelyje Pineberge, kur buvo iš vietinių asmenų, dip stovykla, ten liko gyventi ir mirė 1957 metais ir projektuoti jo sveikatos būklė neleido“, – pasakoja pašnekovė.
Knygos dizainerė Vika Pranaitytė, fotografijos – Luko Mykolaičio. Knyga įkvėpta Galaunių namuose-muziejuje iki metų pabaigos veikiančios parodos „Arno Funkcionalizmas“.
