Minint Lietuvos karaimų metus, ansamblis „Lietuva“ ruošiasi premjerai – šokio ir muzikos spektakliui, kuriame atgaivina daugiau nei 600 metų gyvuojančią legendą apie dviejų tautų – lietuvių ir karaimų – tautų draugystę.
Anot legendos, 14-to amžiaus pabaigoje didysis kunigaikštis Vytautas į Trakus atvedė karaimus ir patikėjo jiems pilies gynybą. Todėl neatsitiktinai „Sakmė apie dovanotą širdį“ statoma šioje erdvėje.
„Vienas iš svarbesnių dalykų, kurių aš labai nenorėjau – turbūt nebe pirmą kartą nedirbti kažkokioje dėžutėje užsidarius, todėl mes rizikuojame kartu su visais žiūrovais pakliūti į lietų ar kažkokias stichijas, bet turėti atvirą architektūrą, atvirą erdvę ir sukurti tokius dviejų tautų du monumentus“, – mintimis dalijasi režisierius Dalius Abaris.
Spektaklio idėja, kaip karaimai atkeliavo į Lietuvą, kodėl ši tauta didžiuojasi būdama čia, ir kaip sugebėjo priimti tai, ką jiems siūlė Vytautas, kilo kompozitoriui Linui Rimšai. Kuriant spektaklį, bendradarbiauta ir su Lietuvos karaimų kultūros bendrija. Remdamasis išlikusiu šios tautos kultūros paveldu – autentiškais tekstais, tradicijomis, dainomis – libretą „Sakmei apie dovanotą širdį“ parašė Alvydas Šlepikas.
„Pačioje pirmoje scenoje senasis Zarachas, karaimas, Vytautui sako: ačiū, kad mus priimi kaip savo vaikus, valdove. Už tai mes tau dovanojam savo širdį. <...> Visas tas karaimų atėjimas, tapsmas šios žemės vaikais, Trakų, Lietuvos vaikais, paskendęs ūkuose, jis – kaip sapnas, legenda, kaip pasaka. Ir norėjom tą literatūriškai gražiai išreikšti“, – pasakoja libreto autorius A. Šlepikas.
Kūrėjų tikslas – į praeitį pažvelgti iš šios dienos. Todėl svarbūs ir pasirinkti vizualiniai elementai – šalia gotikinės pilies iškylančios šiuolaikinės konstrukcijos. O spektaklio pagrindas – šiuolaikinis šokis. Per jį, choreografės Agnijos Šeiko teigimu, išreiškiamas abiejų tautų vidinis pasaulis, gebėjimas priimti kitą. Tai buvo aktualu ne tik prieš 600 metų, bet ir dabar.
„Mes matome tokius iškilusius tarsi šiuolaikinius bokštus, kuriame yra atlikėjai, muzikantai, choras, solistai. Ir turime dvi scenas, tarsi simboliškai atstovaujant dvi tautas – lietuvius ir karaimus – ir jų nuolatinį ryšį. Mes naudojame virves kaip ženklą ryšio, galimybės... kad net būdami toli, pakankamai skirtingi, mes galime susitikti ir tą ryšį užmegzti.
Didelis krūvis tenka „Lietuvos“ ansamblio šokėjams, ir per kelias dienas jie turi įvaldyti net ir akrobatinius dalykus“, – pasakoja A. Šeiko.
Šiandien Lietuvoje gyvena apie 200 karaimų. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė sako – vertybės, kurias buvo svarbu išryškinti kuriant šią sakmę, priežastis, dėl kurios bendruomenė išliko.
„Tai sąžiningumas, dorovingumas, nepaprastai didelis darbas, darbštumas, atsakomybė. Ir per tą šventumą, tradicinį, labai pozityvų santykį į visą tą paveldą tebegyvuoja šitie dalykai šiandien čia, Lietuvoje, sakyčiau, išskirtiniame kontekste, nes niekur daugiau pasaulyje tokiu būdu, koncentruotu būdu, nei kalba yra išlaikyta, nei papročiai. Žodžiu, mes čia – absoliutus unikumas ir todėl džiaugiamės, kad galime jį švęsti“, – sako Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – trečias ansamblio „Lietuva“ spektaklis, skirtas istoriniams šalies etapams, asmenybėms – jo premjera – penktadienį ir šeštadienį Trakų pilyje.
