Kultūra

2021.10.23 09:03
N-7

Genijumi vadintas Lawrence`as aplinkinius šokiravo laisvu požiūriu į seksualumą santuokoje ir literatūroje

LRT.lt2021.10.23 09:03

„Parašiau romaną. Man jis patinka. Bet jis laikomas tokiu nepadoriu, kad niekada nebus išleistas. O aš jo netrumpinsiu“, – sakė rašytojas Davidas Herbertas Lawrence`as apie pirmą romano „Ledi Čaterli meilužis“ juodraštį.

Filmas apie šio rašytojo gyvenimą bei kūrinius „D. H. Lawrence. Seksas, tremtis ir didybė“ buvo rodomas per LRT PLIUS. Jį galite rasti LRT.lt mediatekoje. Dar 8 pirmadienius jūsų laukia filmai, padėsiantys išsamiau susipažinti su Anglijos ir JAV autoriais.

Dokumentiniai filmai rodomi pirmadieniais 19.35 val. ir dar keturias savaites bus pasiekiami mediatekoje.

D. H. Lawrence`as gimė 1885 metų rugsėjo 11 dieną Anglijoje, Notingamšyre, Istvudo miestelyje. Rašytojas teigė esąs užaugintas darbo klasės, o jo tėtis buvęs „tik angliakasys“, kuris nevengdavo pakelti taurę. Tėtį rašytojas ne itin gerbė ir labiau vertinti pradėjo tik vėlesniais gyvenimo metais. Mamą laikė pranašesne, mat ji buvo atvykusi iš miesto ir priklausė žemesniajai buržuazijai.

Savo vėlyvosiose esė Lorence`as prisimena: „Buvau gležnas, išblyškęs vaikėzas negražia nosimi, su kuriuo dauguma elgėsi švelniai – kaip su paprastu, silpnu, smulkiu berniūkščiu. Kai buvau dvylikos, gavau stipendiją mokytis Notingamo gimnazijoje. Palikęs mokyklą dirbau tris mėnesius kaip sekretorius, bet vos 17-os susirgau rimta pneumonijos forma, kas sutrikdė sveikatą visam gyvenimui.“

Tuo gyvenimo etapu mamos siūlymu rašytojas dažnai lankėsi šeimos draugų fermoje. Ten jis susipažino ir suartėjo su Jessie Chambers – jaunuolius vienijo meilė knygoms ir poezijai. Kelerius metus jis mokytojavo Istvudo britų mokykloje, o paskui studijavo ir gavo mokytojo pažymėjimą Notingamo universitete.

Tais metais Lawrence`as jau rašė savo pirmuosius kūrinius ir poeziją, o draugė Jessie jam nežinant išsiuntė kelis jo eilėraščius į žurnalą „English Review“, kas davė pradžią jo literatūrinei karjerai. Tačiau Lawrence`o šeima nerimavo dėl jo artimo santykio su Jessie ir paprašė arba viešai susižadėti, arba nebebendrauti. 1910 metų rugpjūtį po nesėkmingų bandymų inicijuoti intymesnius santykius Lawrence`as ir Jessie nutraukė ryšius.

Tais pačiais metais jo mama susirgo vėžiu. Lawrence`as laiške draugui rašė, kad su mama turėjo tokį ypatingą ryšį, jog galėjo susišnekėti be žodžių. Deja, mama mirė tų pačių metų pabaigoje ir tai stipriai sukrėtė jaunuolį. Šis įvairių negandų lydimas etapas yra aprašytas autobiografiniame romane „Sūnūs ir meilužiai“.

Mamos liga paskubino sužadėtuves su universiteto drauge Louie Burrows, tačiau šios merginos tradicinės religinės pažiūros galiausiai nesutapo su jo pasaulėžiūra ir sužadėtuvės buvo nutrauktos 1912 metų pradžioje. Atsinaujinusi pneumonija taip pat privertė nutraukti mokytojo karjerą.

Tačiau vienų dalykų pabaiga rašytojui tapo naujų pradžia – 1912-aisiais jis susipažino su būsima žmona Frieda Weekley, kuri tuo metu buvo ištekėjusi už jo buvusio profesoriaus Ernesto Weekley. Filme pasakojama, kad jų pirmas pokalbis buvęs itin įdomus ir neįprastas – apie seksą per Sigmundo Freudo filosofijos prizmę.

Nors Frieda turėjo vyrą ir tris mažus vaikus, viską metusi su Lawrence`u pabėgo į Vokietiją pas savo tėvus. Nuo tada jie visur keliavo kartu, o Frieda darė itin daug įtakos jo rašymui ir gyvenimo būdui savo laisvu požiūriu į seksualumą – jie netrukdė vienas kitam turėti meilužių.

Jųdviejų bendravimas šokiravo ir kartais net juokino artimuosius – pora nuolat pykdavosi viešose vietose, bet draugui rašytojas buvo prisipažinęs, kad jam vienintelė tinkama moteris yra tokia, su kuria gali kovoti.

Dėl silpnos sveikatos Lawrence`as net triskart Antrojo pasaulinio karo metais nebuvo priimtas į kariuomenę. Dėl to jis niekino savo kūną, jautėsi taip, lyg pasaulis atstumia jo vyriškumą. Kita vertus, būtent todėl galėjo rašyti ne dėl karo traumos, o dėl nedalyvavimo jame traumos.

Pasibaigus karui, Lawrence`as su žmona pasinėrė į keliones – pradžioje po Europą, paskui lankėsi Šri Lankoje, Australijoje, vakarinėje Amerikoje, o galiausiai ilgesniam laikui pasiliko Meksikoje. 1925 metais rašytojui diagnozavo tuberkuliozę, tad jis trumpam grįžo į Britaniją, o prieš mirtį galutinai apsistojo Italijoje, Florencijos mieste.

Lawrence`o romanai buvo kupini išsamių erotiškų aprašymų, nebūdingų ir nepriimtinų to meto literatūrai. Kai kas jį vadino pornografu, nors literatūriniame burbule jis buvo laikomas išskirtiniu rašytoju, netgi genijumi. Gebėjimas pabrėžti kūno patirtis buvo pats svarbiausias aspektas šio rašytojo tapatybei, o jo žmona Frieda ypač daug įtakos darė romanų moteriškajam balsui – niekas iki tol nerašė apie seksą iš moteriškosios pusės.

Pavyzdžiui, kūrinyje „Vaivorykštė“ atskleidžiamas iškilimas modernios moters, kuri atsisako ignoruoti savo jausmus ir emocinius poreikius. Ši knyga buvo uždrausta dėl vieno skyriaus, kuriame aprašomas lesbiečių seksas. Po šio įvykio rašytojui buvo itin sunku išleisti ir kitus savo kūrinius.

„Parašiau romaną. Man jis patinka. Bet jis laikomas tokiu nepadoriu, kad niekad nebus išleistas. O aš jo netrumpinsiu“, – sakė rašytojas D. H. Lawrence`as apie pirmą romano „Ledi Čaterli meilužis“ juodraštį.

Kadangi rašytojas žinojo, kad romanas „Ledi Čaterli meilužis“ nebus spausdinamas žymių Britanijos leidyklų, nusprendė jį dar papildyti ir išleisti savarankiškai. Tai ir padarė Italijoje 1928-aisiais, likus dvejiems metams iki mirties nuo tuberkuliozės.

Neiškraipyta, nesutrumpinta romano versija Britanijoje išleista tik 1960-aisiais. Teigiama, kad ši knyga buvo įkvėpta trumpo autoriaus romano su Rosalinda Baynes, užmegzto 1920 metais Italijoje.

„Duokit man kūną. Manau, kad kūno gyvenimas yra kur kas tikresnis nei proto gyvenimas, nes kūnas iš tiesų yra atviras gyvybei. Tačiau tiek daug žmonių teturi protą, pridaigstytą prie fizinio lavono“, – rašoma romane „Ledi Čaterli meilužis“. Paradoksalu, tačiau būtent kūnas, taip aukštintas ir detaliai aprašytas romanuose, rašytoją galų gale ir išdavė.

Ir vis dėlto šio kūrėjo indėlis į tabu temų plėtojimą – seksualumą ir erotiką – yra nepaneigiamas ir vis dar aktualus.

Tekstą pagal filmą parengė Rita Šereivaitė.

Per LRT PLIUS rodomuose filmuose dar bus pasakojama apie modernistinės literatūros dievaitę Virginią Woolf, detektyvų karalienę Agathą Christie, pirmą afroamerikietę Nobelio literatūros premijos laureatę Toni Morrison, vieną ryškiausių 20 amžiaus asmenybių Ernestą Hemingway`ų, eseistą ir poetą T. S. Eliotą, fantastą Isaacą Asimovą, siaubo ir fantastikos legendą Stepheną Kingą ir britų literatūros klasiką Thomą Hardy.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt