Kultūra

2021.09.12 16:24

Lietuviškų šaknų turintis „Rugiuose prie bedugnės“ autorius – apie karą: neįmanoma atsikratyti to degančios mėsos kvapo

LRT.lt2021.09.12 16:24

Jerome`as Davidas Salingeris – rašytojas, laikomas vienu svarbiausių amerikiečių literatūros veidų, atsiradusių po Antrojo pasaulinio karo. Vis dėlto jis nusigręžė nuo užklupusio gerbėjų dėmesio, pasitraukęs į JAV nuošalę.

J. D. Salingeris gimė 1919 metų sausio 1 dieną Niujorke, JAV, judaizmą praktikavusioje šeimoje. Rašytojo duktė Margaret Salinger „The New York Times“ teigė, kad J. D. Salingeris visą vaikystę tikėjo, jog jo tėvai yra žydai, tačiau tik po bar micvos sužinojo, jog jo motina buvo airių katalikė, pakeitusi tikėjimą.

Iš tėčio pusės rašytojas turėjo lietuviškų šaknų, jo prosenelis Hymanas Josephas Salingeris gyveno Sudargo kaime, teigiama „The Times of Israel“.

Lietuvių Kultūrinės ir istorinės atminties fondo iniciatyva Sudargo apylinkėse įamžinta J. D. Salingerio kilmė, čia, mažoje žydų bendruomenėje, gyveno jo protėviai. Vėliau jie emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Pats rašytojas gimė Niujorke. Sudargo apylinkėse pastatyta Nerijaus Ermino skulptūra – žmogaus siluetas, išpjautas iš plieno, ikoninio romano „Rugiuose prie bedugnės“ citata, išrašyta ant betoninio pagrindo. Šalia – ir kultinio rašytojo J. D. Salingerio pavardė.

Jis save apibūdindavo kaip liūdną nesėkmingą asmenį, tačiau J. D. Salingeris jaunystėje buvo aktyvus visuomenininkas, norėjo tapti aktoriumi, rašoma „Independant“.

Tėvų išsiųstas į karo akademiją, joje J. D. Salingeris išreiškė norą tapti rašytoju ir kurti tekstus prestižiniam žurnalui „The New Yorker“, teigiama PBS.

Trumpai pasimokęs Niujorko universitete ir Kolumbijos universitete, J. D. Salingeris visiškai atsidavė rašymui ir jo darbų ėmė rastis periodikoje. Be to, jis keletą savaičių dirbo kruiziniame laive, plaukiojančioje po Vest Indijos salas, siekdamas užtikrinti, kad poilsiautojai smagiai leistų laiką, rašoma „Independant“.

Prieš dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare J. D. Salingeris susitikinėjo su Oona O`Neill, kuri vėliau susituokė su Charlie Chaplinu, rašoma „The New York Times“. Ji buvo Eugene'o O`Neillo Nobelio, literatūros premijos laureato, dukra.

1942 metais J. D. Salingeris buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Anot PBS, per karą įgyta patirtis ir matytos baisybės rašytojui paliko psichikos randų, jis gydėsi nuo potrauminio streso.

J. D. Salingeris dalyvavo D dienoje (Išsilaipinime Normandijoje), Bulges ir Hurtgeno miško mūšiuose, dar buvo Kauferingo koncentracijos stovykloje. Apie potyrius Antrajame pasauliniame kare rašytojas dukrai M. Salinger teigė: „Kad ir kaip ilgai gyventum, neįmanoma atsikratyti to degančios mėsos kvapo“, rašoma „Independant“.

Karas nesutrukdė J. D. Salingeriui rašyti, jis su savimi vežiodavosi rašomąją mašinėlę, teigiama PBS. Pažintis su Ernestu Hemingway'umi karo metais tik sustiprino poreikį rašyti. Pasak „Independant“, grįžęs iš karo rašytojas kūrė tekstus, kurių centre – veikėjas Houldenas Kolfildas, apie kurį jau buvo pasirodęs apsakymas.

1951 metais išleidus „Rugiuose prie bedugnės“ („The Catcher in the Rye“), J. D. Salingerio nedžiugino užgriuvęs dėmesys. Anot „The New York Times“, rašytojas teigė, kad jam buvo „gera ir bloga“ matyti savo nuotrauką ant šios knygos viršelio. Galiausiai jis pareikalavo, kad nuotrauka būtų pašalinta iš vėlesnių leidimų. Taip pat jis paprašė savo agento sudeginti visus gaunamus gerbėjų laiškus.

Markas Davidas Chapmanas, 1980 metais nušovęs Johną Lennoną, kliedėjo, kad jo nusikaltimo motyvą galima rasti būtent „Rugiuose prie bedugnės“ puslapiuose, rašoma „The New Yorker“.

Po poros metų nuo „Rugiuose prie bedugnės“ pasirodymo, J. D. Salingeris pasitraukė iš literatūros pasaulio sūkurio – persikėlė į Kornišą Naujajame Hampšyre, rašoma „Independant“. Čia jis liko gyventi iki mirties.

„Rugiuose prie bedugnės“ – tai knyga, dominanti ir suaugusiuosius, nors joje aprašoma paauglio patirtis. Knygoje atsiskleidžia ciniškas protagonisto požiūris į suaugusiųjų pasaulį, siekis išlikti tikram ir vaikiškai nekaltam, nesistengiant apsimetinėti. J. D. Salingeris interviu buvo pripažinęs, kad „Rugiuose prie bedugnės“ yra pusiau autobiografinė knyga, teigia „Britannica“.

J. D. Salingeris kelerius metus praktikavo budizmą, vėliau buvo itin susidomėjęs advaita vedanta, hinduizmo kryptimi. Senstant savęs paieškos religijoje nesiliovė, taip pat jo interesų lauke atsirado „Christian Science“, dianetika, kuri glaudžiai susijusi su scientologija, teigiama PBS.

Pasak „Guardian“, jis buvo kritikų įvertintas dėl „Franės ir Zujo“ („Franny and Zooey“) bei apsakymo „For Esmé – with Love and Squalor“, išspausdinto „Devyniuose apsakymuose“ („Nine Stories“). Tačiau jis išleido tik keturias knygas, o paskutinis paviešintas tektas – „Hapworth 16, 1924“, pasirodęs „The New Yorker“.

Liudininkai teigia, kad J. D. Salingeris nesustojo rašyti, kūrė kasdien. Po jo mirties 2010-aisiais šeima ketino išleisti paliktus kūrinius, tačiau 2019-aisiais J. D. Salingerio sūnus Matthew Salingeris teigė, kad „gali prireikti mažiausiai dešimtmečio, kol bus paskelbti tėvo palikti tekstai“, rašoma „The Washington Post“.

Parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt