Kultūra

2020.02.26 11:40

Saulius Keturakis: privaloma literatūra neturi nieko bendra su mokinių patirtimis

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.02.26 11:40

„Dabartinis privalomas mokyklos literatūros sąrašas neturi nieko bendra su mokinių patirtimis ir tais informacijos pavidalais, su kuriais jie susiduria. Būtent mokinys nuo ryto iki vakaro nepaleidžia iš rankų išmanaus telefono. Jis perskaito turbūt daugiau jame nei bet kada žmogus skaitė istorijoje“, – kalba KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius Saulius Keturakis. Apie tai ir daugiau – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos”.

„Šiuo metu visame pasaulyje ieškoma būdų, kaip šį informacijos kanalą (išmanųjį telefoną) panaudoti supažindinant mokinius su meno kūriniais, literatūra. Akivaizdu, kad mums reikia visiškai naujo tipo literatūros“, – apie privalomą literatūros sąrašą ir vis mažiau knygų skaitančius vaikus pasakoja S. Keturakis.

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje vyksta aukštojo mokslo kursai, skirti moksleiviams

1918 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, vienas iš kertinių valstybingumo akmenų buvo aukštasis mokslas. Todėl buvo pradėti organizuoti aukštojo mokslo kursai – pirmoji Lietuvoje aukštojo mokslo įstaiga, kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Laida „7 Kauno dienos“ svečiuosis Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kurioje vyksta atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams: nuo biotechnologijų, klimato kaitos iki klasikinės filosofijos.

„Aukštasis mokslas yra inteligencija, prestižas. Tai yra išsilavinimas, o vėliau ir duoklė tautai“, – pasakoja Lietuvos sporto universiteto dėstytoja doc. Simona Pajaujienė.

„Jeigu mūsų studentai gauna diplomą, tai nereiškia, kad tik jie jį gauna. Tai Lietuva gauna dar vieną išsilavinusį žmogų. Ir jų pareiga bei misija – ne tą diplomą turėti, bet skleisti tai, ką išmoko, suprato, atrado“, – mintimis apie aukštąjį mokslą dalinasi dėstytoja.

Vienas iš aukštųjų kursų organizatorių buvo matematikas, profesorius Zigmas Žemaitis. Kartu su juo dirbo profesoriai: gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis, botanikas Liudas Vailionis, archeologas Eduardas Volteris, inžinierius Kazimieras Vasiliauskas ir gydytojas Jurgis Alekna. 1920 sausio pradžioje aukštųjų kursų statutas buvo patvirtintas švietimo ministerijoje.

Dvejus metus veikę aukštieji kursai davė pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio vėliau išaugo Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetai.

Prieš 100 metų paskelbus kreipimąsi dėl kursų steigimo, vos per kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Tačiau šiomis dienomis aukštojo mokslo prioriteto klausimas svarbus valstybiniu mastu. Pirmą kartą šių metų gruodį Vilniaus universitatas užsidarė streikuodamas dėl mažų dėstytojų atlyginimų. Prie streiko prisijungė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Kauno technolgijų universitetas.

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – Australijos menininkės Jazminos Cininas paroda „Eglė ir Vilkmergės“

Mitologinė būtybė Žvėrūna ar Medeina – protėvių miškų ir medžioklės deivė, dažnai vaizduojama kaip jauna mergina, lydima vilkų arba pati virstanti į vilkmergę. Ji saugodavo žvėris, gindavo juos nuo medžiotojų. Pats vilkas – taip pat mitinė būtybė, jis – palydovas į anapusinį pasaulį. Senovės baltų mitologija domisi lietuvių kilmės australų menininkė Jazmina Cininas. Ją šios mitinės būtybės sužavėjo virsmu – iš žmogiško pasaulio į anapusinį.

„Nors gimiau Australijoje, mano širdis ir kraujas yra Lietuvoje. Aš visą gyvenimą gyvenau tarp dviejų kultūrų, visai kaip tos vilkmergės, gyvenančios tarp dviejų pasaulių“, – pasakoja menininkė.

Jazminos parodoje „Eglė ir Vilkmergės“, kuri vyksta M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pristatomi ne tik senuoju grafikos būdu – lino raižiniu atlikti paveikslai, bet ir knygos. Čia taip pat svarbus virsmas. Knygose, kurioms naudojamos senos enciklopedijos, panaudoti vokai, sąskaitos ar neseniai atrastos lietuviško pieno dėžutes.

Įdomu tai, kad Jazmina ne tik kuria, bet ir dainuoja Melburno folkloro grupėje „Pamesta klumpė“, kurioje sutiko ir savo vyrą. Pasak jo, jis ne iš karto sužinojo apie savo būsimos žmonos giminystę su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Ji yra Čiurlionio brolio – Stasio proanūkė.

Jazmina į Lietuvą atvažiuoja kas antrus metus. Ir visada grįžta į Kauną, aplanko vietą, kur kažkada gyveno jos seneliai. „Mano močiutė augo Kaune, Parodos gatvėje stovinčiame name, kurį kiekvieną kartą atvykusi su džiaugsmu aplankau”, – pasakoja menininkė.

Paroda „Eglė ir Vilkmergės“ Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki kovo mėnesio pabaigos.

Pokalbis 450: Saulius Keturakis. Apie knygas ir dirbtinį intelektą

„Japonijoje egzistuoja specialus žanras mobiliesiems telefonams – rašomoji literatūra. Jeigu, sakykime, statistiškai vidutinė JAV novelė reikalauja vienos valandos nepertraukiamo dėmesio, tai šiandien tyrimai rodo, kad maždaug iki 20 metų karta nepertraukiamo dėmesio gali išlaikyti vos iki 5 minučių. Reiškia, visa klasikinė literatūra, kuriai reikia iki valandos laiko, yra pasmerkta“, – teigia S. Keturakis.

Pasak pašnekovo, pykti ar versti jaunimą skaityti knygas neverta, nes tai – gana archajiška informacijos priemonė: „Tokia yra naujoji karta ir tikrai nereikia apie ją kalbėti apokaliptiniais terminais, tokiais kaip: „jaunimas sėdi ant socialinių tinklų adatos“, „juos reikia visus gydyti ir vėl priversti skaityti knygas“. Manau, kad knyga šiais laikais yra gana archajiška informacijos priemonė.“

„Tikiu, kad mokinys kartais verčiamas skaityti knygą jaučiasi panašiai, tarsi mūsų paprašytų išlyginti marškinius žarijiniu lygintuvu. Mes nelabai žinotume, ką daryti, greičiausiai sudegintume ne tik marškinius, bet ir visus namus“, – įsitikinęs KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius S. Keturakis.

7 Kauno dienos. Dėstytojų pamokos moksleiviams, moterų vilkolakių istorijos ir Sauliaus Keturakio įžvalgos apie jaunimą ant „adatų“