Kultūra

2019.12.04 05:30

Režisierius Sencovas už išlaisvinimą dėkoja prezidentui Zelenskiui, bet klaidų jam neatleis

Mindaugas Klusas, specialiai LRT iš Strasbūro, LRT.lt2019.12.04 05:30

Praėjusį rugsėjį laisvę atgavęs ukrainiečių kino režisierius Olehas Sencovas sako siekiantis pasivyti tai, kas įvyko per penkerius Rusijos kalėjimuose praleistus metus. Domėtis kinu galimybių nebuvo, tačiau Ukrainos ir Rusijos santykių raidą ir ateitį jis išmano puikiai: vardija Ukrainos prezidento silpnybes, V. Putino spąstus Europai ir LRT.lt pasakoja apie unikalius bado dienoraščius, kurių pasirodymo labai nenorėtų autorių kalinusi šalis.

A. Sacharovo premijos įpareigotas

2014-aisiais per Krymo aneksiją O. Sencovas buvo suimtas ir Rusijoje nuteistas kalėti 20 metų. Kaltintas teroristine veikla. Byla buvo sufabrikuota, savo kaltumo režisierius niekada nepripažino. Po teismo O. Sencovas buvo nugabentas į Čeliabinską, paskui į Jakutiją, kol galiausiai atsidūrė Jamalo Nencų autonominės apygardos kalėjime už poliarinio rato. Ten, Labytnangyje, jis paskelbė bado streiką, kurį tęsė 145 dienas.

Per Europos Parlamento plenarinį posėdį Strasbūre su žurnalistais susitikęs O. Sencovas prašė atsieti jo visuomeninius žingsnius nuo kūrybos, nepainioti jos su politika. „Filmuoju tai, dėl ko skauda širdį“, – sakė 2018 metų Andrejaus Sacharovo premijos laureatas.

Apdovanojimas 20-čiai metų nuteistam politiniam kaliniui buvo įteiktas in absentia, tuo laiku O. Sencovas dar kalėjo Labytnangyje. Po Ukrainos ir Rusijos kalinių mainų šiemet rugsėjį režisierius atgavo laisvę ir buvo pakviestas apsilankyti Europos Parlamente.

A. Sacharovo premija O. Sencovą įpareigoja, mat ją yra pelnę didžiausi žmonijos autoritetai. „Turiu jiems prilygti, nors kol kas galiu lygiuotis tik žinomumu, o ne savo vidinėmis savybėmis. Tad reikia stengtis, siekti, tobulėti“, – LRT.lt teigė trečiuoju laisvės mėnesiu besidžiaugiantis ukrainietis.

Už savo ir kitų Ukrainos politinių kalinių išlaisvinimą O. Sencovas dėkingas ir buvusiam šalies prezidentui Petro Porošenkai, ir dabartiniam šalies vadovui Volodymyrui Zelenskiui. Pastarojo kino komedijų ar humoristinių TV šou teigia nematęs, nes tai „ne jo sfera“. „Tačiau tai nereiškia, kad jis bus prastas prezidentas, šie dalykai nėra susiję“, – reiškė įsitikinimą Europos Parlamento svečias.

V. Zelenskio laukia dušas arba spąstai

O. Sencovas mano, kad Rusijai taikomos sankcijos per švelnios, jų nepakanka. „Ukraina buvo susieta su Rusija ekonominiais saitais ir labai nelengva juos nutraukti. Europos Sąjunga taip pat saistoma – priklauso nuo Rusijos dujų. Toks hibridinio karo instrumentas labai parankus Putino režimui kaip įtakos ir griovimo įrankis“, – reiškė įsitikinimą O. Sencovas.

Į naująjį taikos planą, vadinamą „Steinmeierio formule“, kuriuo tikimasi išspręsti Donbaso problemą, O. Sencovas ir daugelis ukrainiečių žvelgia labai rezervuotai.

„Taikdariška V. Zelenskio retorika būtų labai gera, jei karas Ukrainos rytuose jau būtų baigtas, o V. Putinas – išvedęs savo karius. Tada Donbaso likimą, integracijos klausimą galėtume spręsti patys“, – LRT.lt sakė pašnekovas.

Tačiau V. Zelenskis, anot O. Sencovo, neįvertino faktoriaus, kad V. Putinas turi visai kitą strategiją ir kur kas daugiau instrumentų ją įgyvendinti.

„Manyti, kad jis linkęs taikytis, gali tik labai naivus žmogus. Arba mėginantis ką nors apgauti. Deja, nei V. Putino, nei ukrainiečių apgauti nepavyks, – LRT.lt teigė A. Sacharovo premijos laureatas. – Todėl V. Zelenskis dabar įstūmė save į tokią poziciją, iš kurios jam sunku rasti išeitį. V. Putinas geras žaidėjas, jis jaučia V. Zelenskio silpnąsias vietas – norą išvaduoti belaisvius, taikos siekį Donbase, dėl ko šis pasiryžęs daryti nuolaidų. V. Putinas nesuteiks jam palankių sąlygų.“

Anot O. Sencovo, gruodžio 9-ąją Paryžiuje per Normandijos ketverto susitikimą V. Zelenskio laukia arba šaltas dušas, arba spąstai.

„Perskaičiau, kad galutinis dokumentas ekspertų jau suderintas, belieka tik jį pasirašyti. Kas bus jame? Galiu jus patikinti, kad V. Zelenskis dar nespės grįžti namo, kai Ukrainoje prasidės protestai. Aktyvi mažuma gerai suvokia grėsmes ir nacionalinių interesų neleis išduoti“, – tikino O. Sencovas.

„Mažas klaidas jam galime atleisti“

Pats jis kol kas protestų nepalaiko, į gatvę savo rėmėjų neveda, nes mano, kad V. Zelenskis dar nieko bloga nepadarė, interesų neišdavė.

„Jis mėgina kalbėtis, tik nelabai suvokia, su kuo kalbasi. Penkis pastaruosius metus jis nedalyvavo šiuose reikaluose. Aš – dalyvavau: Maidane, Kryme, net kalėjime buvau įtrauktas į įvykius. O jis dirbo televizijoje. Dabar atėjo į politiką ir pusę metų mėgina apsiprasti aukščiausiame valstybės poste. Truputėlį nesuvokia, kas vyko iki šiol ir vyksta dabar, todėl daro tam tikrų klaidų. Mažas klaidas jam galime atleisti, svarbu, kad nepadarytų didelių. Nes, kaip bebūtų, jis – geriausias mūsų prezidentas, siejame su juo daug vilčių“, – LRT.lt kalbėjo O. Sencovas.

Esama ir tokios nuomonės, esą Ukrainai būtų naudingiau atsisakyti siekio susigrąžinti prarastas teritorijas ir nuo Luhansko ir Donecko atsitverti siena.

„Mentaline siena, – pagavo mintį O. Sencovas, – kol Rusija iš ten pasitrauks ir atiduos sienų kontrolę ukrainiečiams. Su separatistais kaip nors susitvarkytume, galėtume pasiūlyti jiems daug dalykų – taikos planą, susitaikymą, integraciją, ypatingą statusą. Svarbiausia, kad spręstų jie patys, o ne Rusija, ir kad būtų nutraukta agresija. Ambicijos neturi reikšmės, svarbiau rezultatas – šalies vientisumas ir karo veiksmų nutraukimas.“

Kitas rizikos lygis

LRT.lt paklaustas, ar kalėjime įgyta patirtis kada nors atsiskleis jo filmuose, O. Sencovas atsakė, kad, deja, tokia patirtis ir tinka tik kalėjimui. „Kitą kartą į jį patekęs jausiuosi labiau patyręs“, – juokavo O. Sencovas.

Jis teigė galįs pozityviau įvertinti nebent psichologinius įgūdžius: kalėjimas moko kantrybės ir permatyti žmogų kiaurai. „Laisvėje gali apie žmogų ką nors sužinoti. O kalėjime nežinai, kas sėdi greta. Ką jis apie save pasakys, kalbės tiesą ar meluos, negalima patikrinti“, – teigė kino režisierius.

Kalėjime O. Sencovą pasiekė žinios, kad jį palaiko pasaulinė kino bendruomenė. Net ir proputiniškas kino režisierius Nikita Michalkovas, anot pašnekovo, iš pradžių nesupratęs reikalo esmės, pasiskubino ir išsakė nepritarimą sulaikymui.

„Mane suėmė 2014-ųjų gegužę, o jis birželį per savo festivalį išreiškė man palaikymą. Jam, matyt, buvo pasiūlyta labiau mąstyti, ką šneka, nes vėliau jau nė karto nemiktelėjo“, – nusijuokė O. Sencovas.

Jis prisiminė, kaip per propagandinį TV kanalą „Rossija 24“ tiesiogiai transliuotas Rusijos kultūros veikėjų susirinkimas. Paprašęs žodžio, paleisti O. Sencovą ragino kino režisierius Aleksandras Sokurovas. Laidą Olegas stebėjo kalėjime.

„Buvo tikrai įdomu, – pašnekovo veide šmėstelėjo šypsenėlė, – nes palaikyti mane Briuselyje, Strasbūre ar Paryžiuje – viena. O užtarti Maskvoje – kitas rizikos lygis.“

Bado dienoraščiai

Šiuo metu, pasak O. Sencovo, jo rankose penki nauji filmų scenarijai: du turėjęs prieš sulaikymą, tris parašė įkalintas Rusijoje. 2013 metais pradėtas ir dėl Maidano revoliucijos nebaigtas kino projektas „Raganosis“, kriminalinė drama, anot režisieriaus, bus tęsiama 2020 metų rudenį.

Kol O. Sencovas kalėjo, bičiuliai ekranizavo jo pjesę „Numeriai“. Kiek galėjo, politkalinys dalyvavo kūrybiniame procese, konsultavo filmo kūrėjus, tvirtino aktorius. Filmas pavyko beveik toks, kokį buvo sumanęs, tačiau jo autorystės jis neprisiimąs. Netrukus įvyks „Numerių“ premjera.

Režisierius yra parašęs kelis romanus ir apsakymų rinkinius. Rašęs ir kalėjime. Du romanai šiuo metu rengiami leidybai. Yra sukūręs ir apsakymų iš kalėjimo gyvenimo, neautobiografinių.

Dar vieną unikalią kūrybos dalį sudaro jo dienoraščiai, kuriuos rašęs per bado streiką. Juose jis žymėjo pastabas, ką jaučia pats ir kas vyksta jo aplinkoje. „Laiko turėjau marias, reikėjo kaip nors išsilaikyti ir šie užrašai man labai padėjo“, – atskleidė buvęs politkalinys.

Bado dienoraščiuose nemažai dėmesio skyrė kalėjimo gyvenimui, tamsiausioms jo pusėms. Todėl nuolat baiminosi, kad tų užrašų iš jo neatimtų. „Kalėjime vyksta daug šiurpių dalykų, kurių iškėlimu į viešumą Rusijos valdžia nesuinteresuota. Tačiau jie bus paskelbti, nes tylėti nesirengiu“, – pabrėžė kino režisierius.

Režisierius LRT.lt teigė nesitikėjęs, kad greitai išeis į laisvę, todėl dienoraščius rašęs lyg savo paskutinę knygą, visa širdimi ir siela. „Jie gali būti įdomūs savo atvirumu ir tikrumu“, – sakė O. Sencovas.

Per 145 bado dienas jis prirašė tris nedidelius pastabų sąsiuvinius, kuriuos jam per stebuklą pavyko išsivežti iš kalėjimo. Anot O. Sencovo, jo rašysena ir šiaip nėra daili, tačiau fiksuodamas prisiminimus jis pasistengė, kad ji būtų dar sunkiau įskaitoma. Be to, ir ranka buvo gerokai apsilpusi.

Užrašai buvo kasdien tikrinami, kalinys nuolat apieškomas. Kalėjimo valdžia žinojo, kad jis šį tą rašinėja. Klausiamas atsakydavo, kad rašo knygą. Dienoraščiai bus išleisti tokie, kokius jis užrašęs, – režisierius neketina keisti nė vienos raidės.

Tyla arba propaganda – kitų variantų nėra

Kalėdamas Rusijos kalėjimuose režisierius, suprantama, nei Rusijos, nei Ukrainos filmų negalėjo matyti. Tačiau rekomendavo iš Krymo kilusio ir Kanuose debiutavusio totorių režisieriaus Narimano Alijevo kelio filmą „Namo“ (Dodomu), kuris, anot jo, gana tiksliai atskleidžia situaciją Kryme, Donbase, Ukrainoje, jos santykius su Rusija.

„O rusiškų filmų nežiūriu, nes objektyvi tikrovė juose nerodoma. Rusijos režisieriai dabar stato propagandinius filmus arba tyli. Kitų variantų nėra“, – pridūrė O. Sencovas.

Būtų taikomas priverstinis maitinimas

O. Sencovas gimė 1976 metų liepos 13 dieną Simferopolyje. Studijavo rinkodarą Kijeve, tačiau studijos jo netenkino. Simferopolyje turėjo savo kompiuterių klubą, užsiėmė videožaidimais, šioje srityje net tapo Ukrainos čempionu ir Krymo „geimerių“ judėjimo lyderiu. Ne veltui pirmasis jo vaidybinis filmas „Gameris“ (2011) buvo skirtas šiai menininko aistrai.

Dėl veiklos per Krymo aneksiją O. Sencovas buvo suimtas ir teisiamas, jam inkriminuota teroristinė veikla. Jis rūpinosi maisto tiekimu Ukrainos kariams, per Krymo aneksiją atsidūrusiems izoliacijoje, o nuteistas „už mėginimą susprogdinti „Vieningosios Rusijos“ būstinę“ Simferopolyje. O. Sencovas niekada nepripažino savo kaltės. Iš pradžių atsidūręs Maskvos Lefortovo kalėjime, vėliau Rostove prie Dono ukrainietis išgirdo teismo nutartį – skiriama 20 metų kalėjimo bausmė.

Po teismo O. Sencovas buvo nugabentas į Čeliabinską, paskui į Jakutiją, kol galiausiai atsidūrė Jamalo Nencų autonominės apygardos kalėjime už poliarinio rato. Po 145 dienų bado streiko politkaliniui teko jį nutraukti 2018-ųjų spalį, nes visiškai nusilpus sveikatai kalėjimo valdžia būtų jam taikiusi priverstinį maitinimą. 2019-ųjų rugsėjį, Maskvai ir Kijevui apsikeitus kaliniais, O. Sencovas atgavo laisvę.