Tarpukariu Latvijoje buvo sąmoningai naikinama vokiečių kultūra ir statomi ideologiškai „teisingi“ monumentalizmo stiliaus pastatai. To meto spauda rašė, kad pastato statybų darbas privalo konsoliduoti latvišką tautinę dvasią. Apie tai ir daugiau – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 90 – Latvija, Ryga (II dalis).
42 metrų aukščio monumentas Rygoje
Laidos „Stop juosta“ komanda lankysis prie Rygos senamiesčio ir miesto centro ribą ženklinančio 42 metrų aukščio monumento, skirto kritusių Laisvės kovose atminimui. Skulptorius – Karlis Zale, 1935-ieji. Projektas vadinosi „Švytėk kaip žvaigždė“. Jame pavaizduotos trys paauksuotos žvaigždes simbolizuoja Latvijos regionus: Kuršą, Vidžemę ir Latgalą. Įdomu, kad paminklas nebuvo nugriautas nei sovietų valdžios, nei vokiečių.
Rygos politechnika – pirmoji tokio tipo aukštoji mokykla Rusijos imperijoje
Su architektūros istorike Jolita Kančiene laidos „Stop juosta“ komanda keliaus prie buvusios Rygos politechnikos, dabartinio Latvijos universiteto. Pagrindiniai neorenesansiniai rūmai pastatyti 19 amžiaus viduryje. Tai pirmoji tokio tipo aukštoji mokykla Rusijos imperijoje.
„Rygos politechnika yra labai susijusi su mūsų lietuvių projektuotojų išsilavinimu. Carinės imperijos laikais, kai neturėjome Lietuvos universiteto, neturėjome nepriklausomybės, daugelis važiavo arba į Rusijos imperijos mokyklas, arba Rygos politechniką“, – pasakoja architektūros istorikė.
Rygos politechnikoje mokėsi vienas populiariausių Rygos architektų Paulsas Mandelštama, Eižens Laube, rusų architektas Moisiejus Ginsburgas.
Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas iškeliavo į Maskvą, 1918-aisiais dalis universiteto grįžo ir buvo įkurtas Latvijos universitetas.
Tarpukariu prasidėjo universiteto pastato rekonstrukcija, kurios architektas – modernistas ir konstruktyvistas – Ernestas Stalbergas. Pastatyta Didžioji aula, talpinanti 1000 žmonių. 1935-ieji.
„Tai yra Latvijos universiteto centrinė, svarbiausia iškilmingų sueigų salė. Tuo pat metu tai yra ir viena iš geriausių salių Rygoje ir Latvijoje. Salės akustika – puiki, čia taip pat galime rasti aukštos kokybės vargonus“, – pasakoja Rygos Dailės akademijos prof. Rihards Petersonas.
Funkcionalistinio stiliaus pradinė mokykla, įtraukta į 50-ies žymiausių Latvijos architektūros paminklų sąrašą.
Keliaujame toliau. Prie mūsų maršruto jungiasi Rygos poltechnikos absolventas ir profesorius moderniosios architektūros tyrinėtojas Janis Krastinis.
Čiekurskalna gatvėje Rygoje stovi funkcionalistinio stiliaus pradinė mokykla. Pastato architektas – Alfredas Grynbergas. 1930-ieji.
Šį mokykla – vienas ryškiausių Rygos funkcionalizmo pavyzdžių, įtraukta į 50-ies žymiausių Latvijos architektūros paminklų sąrašą. „Kai buvo pastatyta ši mokykla, ji buvo labai kritikuojama – esą, ši pernelyg kosmopolitiška. Buvo manyta, kad ši architektūra jaunąją kartą išugdys klajotojais po pasaulį, neturinčiais jokių latviškumo nuorodų. Taigi, tokia mokykla buvo pasitikta su aršiu pasipriešinimu“, – pasakoja architektūros istorikas prof. Jānis Krastiņš.
„Jeigu palygintume, kas tuo metu vyko Latvijoje ir Lietuvoje, matytume, kad formalumas atsispindėjo architektūroje. Kaunas sparčiai augo, iškilo daug funkcionalistinių pastatų. Palyginus geriausius Kauno ir Rygos architektūros pavyzdžius, akivaizdu, kad formali jų išraiška iš tiesų nesiskiria“, – tikina architektūros istorikas.
„Meza parks“ – vienas pirmųjų „miestų-sodų“ Europoje
Šalia mokyklos įsikūręs senasis miesto parkas „Meza parks“. Manoma, kad tai vienas pirmųjų Europoje įgyvendintų „miestų-sodų“. Senesnis tik Hemstedo sodas, prie kurio įkūrimo prisidėjo muilo magnatas William Leveris. „Visame šiame rajone dominuoja funkcionalizmas arba modernizmo judėjimo architektų darbai“, – teigia prof. Janis Krastinš.
Tarpukariu čia buvo pastatyta virš 100 modernistinių vilų. Ir šiandien čia gyvena: politikai, diplomatai, teisininkai ir bankininkai.
Antrojo pasaulinio karo metu naciai čia įkūrė koncentracijos stovyklą. Po karo vilos buvo nacionalizuotos ir paverstos komunaliniais butais. Čia pat yra ir atvira estrada, kurioje buvo rengiamos dainų šventės.
Išskirtinė Kristaus Karaliaus bažnyčia
Miesto sode tarpukariu buvo pastatyta ir Kristaus Karaliaus bažnyčia. Pastato architektai – Karolis Reisonas ir Indrikis Blankenburgs. Architektas Karolis Reisonas tuo pat metu dirbo ir Kaune. Tarpukariu statė dvi bažnyčias: Kristaus prisikėlimo bei Evangelikų reformatų. Bažnyčios Rygoje statyba prasidėjo 1935-aisiais. „Matomos pabrėžtinai išryškintos vertikalios pastato formos, o bažnyčios šelmuo išdėstytas pakopomis. Bažnyčios architektas – Lietuvoje žinomas geriau negu Latvijoje. K. Reisono projektuota garsi Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia“, – pasakoja J. Krastinš.
Ir Kauno, ir Rygos bažnyčių statyba nutrūko okupacijos laikais. Rygos bažnyčios bokštas pastatytas tik prieš 15 metų.
Tautos namai, kainavę milijoną latų
Su J. Kančiene laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į Tautos namus Bruniniekų gatvėje. Pastato architektas – Alfredas Karsas ir Kurtas Betge.
Pagrindinis pastato korpusas buvo baigtas 1930 metais ir kainavo 1 milijoną latų. Antrame korpuse buvo planuojama teatro salė ir baseinas, bet pritrūko pinigų.
Ir Kauno, ir Rygos bažnyčių statyba nutrūko okupacijos laikais. Rygos bažnyčios bokštas pastatytas tik prieš 15 metų.
Tarpukariu Latvijoje buvo sąmoninigai naikinama vokiečių kultūra ir statomi ideologiškai „teisingi“ monumentalizmo stiliaus pastatai. To meto spauda rašė, kad pastato statybų darbas privalo konsoliduoti latvišką tautinę dvasią.
Iki 1918 metų latviai neturėjo savo valstybės, todėl į kaimynų lietuvių senas valstybingumo tradicijas žiūri su tam tikru pavydu. Tačiau Ryga visuomet buvo svarbiausias viso regiono miestas, savotiška Baltijos „sostinė“.
Laida „Stop juosta“ – sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS.
