Greta Thunberg šią savaitę pasaulio galingiesiems pasakė, kad karalius nuogas. Ne tik Gretos, bet ir kylantis mokslininkų bei visuomenės judėjimas už planetos ateitį Lietuvoje, ko gero, geriausia regimas konfliktuose dėl beatodairiško miškų kirtimo. Labanoro giria, Punios šilas, dabar – nauja banga Šimonių girioje. Ką apie tai galvoja žmonės, kuriems valstybė skyrė aukščiausius apdovanojimus – nacionalines kultūros ir meno premijas?
Šimonių girios gyventojus subūrė rūpestis dėl didėjančių plynių. Pasak jų, čia miškai kertami dieną ir naktį. Žmonės parengė peticiją, valstybės institucijų prašydami išsaugoti Šimonių girią.
Kasmet tūkstančiai baidarėmis plaukiančių turistų grožisi vaizdingomis Šventosios kilpomis, rengiami turistiniai žygiai. Šimonių girią yra pamėgę menininkai. Amerikiečio rašytojo Joel Mowdy čia parašyta knyga šiemet pateko į svarbiausių JAV portalų renkamus penketukus.
Pats J. Mowdy sako, kad pas jį nuolatos atvažiuoja svečiai iš Kanados, Švedijos, Meksikos ar Indonezijos. Svečiai vis nori sugrįžti į Lietuvą, nes savo kraštuose nebeturi tokių vietų, kokių yra čia.
Dviejų požiūrių į mišką konfliktas
Cæcilie Norby ir violončelininko Larso Danielssono vakaras – tik vienas iš daugelio gyventojų bendruomenės vakarų, į kuriuos nemokamai kviečia violončelininkas Vytautas Sondeckis. Čia rengiamas vienintelis Lietuvoje Miško festivalis.
Keramikė Renata Umbrasienė Šimonių girioje rengia stovyklas ir kūrybines dirbtuves tiems, kas domisi raugo keramika.
„Ši vieta ypatinga, nes žmonės sako čia visiškai atsipalaiduojantys, panyrantys į kūrybinę atmosferą. Manau, kad miškas – didelė vertybė“, – teigia R. Umbrasienė.
Gyventojai nuogąstauja, kad per kelerius metus Šimonių girios biosferos poligonas, kur saugomi reti paukščiai ir augalai, virs rėtimi.
Režisierius Gintaras Varnas teigia, kad dabar matoma situacija – dviejų požiūrių į gamtą ir miškus konfliktas: „Menininkai į tai žvelgia kitaip, kaip į vertybę. Mums iš miško nereikia naudos. Todėl negalima atiduoti miškų kai kuriems žmonėms, kad storėtų jų kišenės. Turėtų būti visiškai pakeisti įstatymai bent jau dėl saugomų teritorijų.“
Sritis, parodžiusi, kaip naikinama kultūra
Kompozitoriaus Felikso Bajoro teigimu, miškai yra ta sritis, aiškiai parodžiusi, kaip visiškai naikinama kultūra: „Yra tokių dvasiai svarbių sričių, bet nieko nedaroma, kad mes išsaugotume savo tapatybę.“
Dailininkas Gintaras Makarevičius sako, kad miškas – jo įkvėpimo vieta. „Kai ištikdavo, pavyzdžiui, asmeninės krizės, aš eidavau medituoti į mišką. Buvau pasiekęs tokią darną, kad, sėdėdamas prie medžio sulaukdavau šernų kompanijos – jie prieidavo, nebijodavo manęs“, – pasakoja menininkas.
Literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė tvirtina, kad pirmiausia pavojų turi pajausti kultūros žmonių sąmonė: „Stovime prieš didelį pavojų ir gan nepakankamai tiksliai ir protingai reaguojame. Gal kol kas veikiame per emocionaliai ir jausmingai, bet tai jau signalas.“
Gretos Tunberg banga kelia vis daugiau Lietuvos žmonių. Kitą savaitę visuomeninės aplinkosaugos organizacijos dėl Lietuvoje gilėjančio konflikto tarp norinčiųjų saugoti miškus ir politikų kreipsis į prezidentą.
Taip pat skaitykite
Plačiau – laidos įraše.
