„Organizme kaupiasi streso metu prigamintas hormonas kortizolis yra ilgo skaidymo. Kad jo perteklių galėtume pašalinti, reikalingas ilgesnis poilsis nei kelios dienos“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako psichologas, psichoterapeutas Justinas Burokas, pasidalijęs keliomis įžvalgomis tiems, kurie dažnai skundžiasi, jog po atostogų jiems reikia poilsio.
– Kodėl atostogos tokiu įtemptu laikotarpiu, po pandemijos ir vis dar šalia vykstančio karo akivaizdoje, yra tokios svarbios ir būtinos?
– Žmogui būtinas poilsis, tačiau kartais žmonės tai pamiršta, galvoja, kad jie turi neišsenkamus, neišnaudojamus energijos šaltinius. Deja, taip nėra.
Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą kiekį energijos, kurį galime panaudoti. Kasdien kažkiek atsistatome miegodami, o kalbant apie metų laikotarpį, mums reikia atostogų, per kurias atsipalaiduojame ir mūsų organizmas papildo baterijas. Tai ypač svarbu laikotarpiu, kai išnaudojame daug psichinės ir fizinės energijos. Reikia pagalvoti, kaip ją kokybiškai atstatysime.
– Esate sakęs, kad tikrasis poilsis aplanko tuomet, kai per 24 val. nė karto nepagalvoji apie darbą. Ar 21 a. tai yra įmanoma?
– Nelengva, bet įmanoma. Mus lydi dideli informacijos srautai, didelis pasiekiamumas, taip pat ir nerimas, susijęs su kontrolės jausmu – atrodo, kad kažką paleisi ir nutiks kas nors blogo.
Nereikia taip smarkiai susidievinti – nesame tokie visagaliai ir viską kontroliuojantys.
Žinoma, būna visokių situacijų, tačiau svarbiausia išlaikyti sveiką protą. Jei situacija išties tokia kritinė, jei užbaiginėjate kokį nors projektą ar vyksta kitas labai atsakingas veiksmas, geriau pasvarstykite, ar tokiu metu verta eiti atostogauti. Jei jau ilsimės, darykime tai kokybiškai.
– Pakalbėkime ne tik apie valandas, bet ir apie dienas. Darbo kodeksas numato, jog kartą metuose reikėtų atostogauti bent dvi nepertraukiamas savaites. Ar tiek užtenka?
– Su chronometru nepamatuosi, tačiau jei atostogaujate savaitę – sudėtinga. Iš pradžių būna tam tikras įšilimo laikotarpis, kol atsitraukiame nuo darbų, po to sugrįžimas į juos. Taigi, jei atostogaujate savaitę, iš tiesų atostogaujate tik trečiadienį. (Šypteli.) Nes pirmadienį-antradienį žmonės vis dar galvoja apie darbus, ketvirtadienį-penktadienį jau vėl pradeda apie juos galvoti. Todėl 2 savaitės yra geras laikas, per kurį mes iš tiesų pradedame atsipalaiduoti.
Beje, organizme kaupiasi streso metu prigamintas hormonas kortizolis, kuris yra ilgo skaidymo. Kad jo perteklių galėtume pašalinti, reikalingas ilgesnis poilsis nei kelios dienos.
Dar labai įdomus reiškinys tai, kad per atostogas pradedame sirgti, išlenda įvairūs skausmai. Tam yra fiziologinis paaiškinimas – atostogų metu baigiasi adrenalino poveikis ir organizmas iš parengties pereina į atsipalaidavimo būseną, tada ir paaiškėja, kiek per tą laiką buvome jį išsunkę ir išnaudoję.
– Dar viena bėda, kad per atostogas gali kilti nerimas dėl to, kad pradedame skaičiuoti, kiek liko dienų, rodos, neramina, kad atostogos vis trumpėja.
– Yra toks patyrimas – atostogos kaip darbas. Atostogaujame vadovaudamiesi principu, kad reikia efektyviai išnaudoti jų laiką, kurio vis mažėja ir mažėja.
Gal reikia sau priminti, kad laiko yra tiek, kiek yra, ir pasistenkime iš anksto susiplanuoti, ką norime nuveikti ir kiek jo galime skirti poilsiui. Ir matuokime ne aplankytų sostinių kiekiu, nepaverskime jo darbu, kurį reikia padaryti, o tiesiog pailsėkime.
– Ar yra geriausias būdas ilsėtis?
– Žmonės kartais neteisingai elgiasi vieną stresą keisdami kitu, pvz., psichologinę įtampa keičia fizine. Sako, kad taip reikia išvalyti galvą, tad sukelia didžiulį stresą ir krūvį organizmui, užsiimdami labai aktyviomis veiklomis.
Aktyvus poilsis yra gerai, bet jis turi būti derinamas su pasyviu, tingėjimo poilsiu. Galime daryti kažką aktyvaus, bet turime pagalvoti, kada mes tiesiog ilsėsimės ir nieko neveiksime.
Priminsiu, kad nėra gerojo ir blogojo streso. Jei psichologinę įtampą pakeičiame fiziniu stresu, vis tiek geriau nepailsime.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Tarkime, važiuokite ilsėtis ten, kur yra įprasta ir pažįstama, kad nereikėtų nervintis dėl neskanaus maisto, nežinomos vietovės, nemalonios aplinkos ar pan.
Jei aktyviai poilsiaujate, pagalvokite kaip tą aktyvumą derinsite su poilsiu. Tarkime, jei suplanavote, kad per atostogas važiuosite automobiliu per Europą ir visą laiką sėdite prie vairo, kada ilsėsitės? O jei dar prie to pridėsite įtampą, kažkur skubate ir nespėjate... Turite susirasti būdą ir vietą, kad iš tiesų atsipalaiduotumėte.
