Psichologė Daiva Balčiūnienė LRT TELEVIZIJAI sako, kad žmogus be streso negalėtų gyventi. Vienas iš būdų, kaip tvarkytis su stresu, yra tiesiog pasikalbėti su kitu žmogumi. „Labai padeda pasidalinimas emocijomis, kurios tave užvaldo streso metu“, – laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako psichologė D. Balčiūnienė.
Pasak D. Balčiūnienės, stresas yra kasdieninė žmogaus rutina. Be streso mes atrofuotumėmės kaip raumenys, tikina psichologė.
„Jei raumenų netreniruoji, jie bliūkšta. Lygiai tas pats ir su stresu, – sako laidos viešnia. – Stresas yra bet koks dalykas, kuris mus mobilizuoja. Užsiveda mūsų endokrininė ir neuroendokrininė sistema ir išskiria tam tikrus hormonus – paprastai mes juos vadiname streso hormonais. Tai mums padeda išlikti, mobilizuotis ir kažką nuveikti.“
Dėl to nedideli streso kiekiai žmogui yra naudingi, toliau mintį tęsia psichologė. Tačiau, anot pašnekovės, jei streso yra labai daug, jis gali pradėti kenkti.
„Streso perteklius gali virsti krize arba išsekimu. Žmogui nėra sveika nuolatos būti mobilizacijos fazėje. Normaliame cikle, kai mobilizuojamės, kažką nuveikiame, tada pailsime, atsipalaiduojame ir toliau galime gyventi. Lygiai taip pat ir sporte. Jei kažką kilnojame, raumenis treniruojame, tai juk neiškelsime iš pat pradžių 100 kilogramų svorio. Pradėsime nuo mažiau. Jeigu kelsime iškart 100 kg niekada nesitreniravę, mūsų raumenys gali suplyšti.
Tas pats ir su psichika. Jeigu streso yra labai daug, jis gali mus sužaloti. Tada prasideda apatija, nerimas, depresija, kažkokie pojūčiai, pradedant šleikštuliu, baigiant galvos svaigimu, pykinimai, skausmai, neaiškūs pojūčiai – visa tai gali būti ir streso pasekmė“, – įspėja psichologė.
Ilgai trunkantis stresas palaipsniui sukelia krizę, o ši, pasak D. Balčiūnienės, nebūtinai yra visada tik negatyvi. Krizė mus gali auginti, brandinti ir padėti priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau krizė, žinoma, gali rutuliotis įvairiai, ne visiems tai išeina tik į gerą.
Psichologė pataria imtis kelių paprastų veiksmų, kad stresas ilgainiui nevirstų krize. Visų pirma specialistė pataria giliai kvėpuoti.
„Įkvėpk, sulaikyk, iškvėpk, sulaikyk. Būtent tas iškvėpimo momentas, kai iškvepiame, mes organizmui duodame signalą, kad norime atsipalaiduoti. Kai yra koks nors stresas, mes staigiai įkvepiame ir bėgame. Reikia išmokti ir iškvėpti – atpalaiduoti pečius, žandikaulį. Tą galėtume padaryti kiekvieną dieną, – pataria psichologė. – Pirmas dalykas yra kvėpavimo pratimai.
Režimas ir miegas – taip pat labai svarbūs. Poilsis, pokalbiai su draugais, nepersidirbimas, pomėgiai, kurie išblaško ir teikia malonumą, – tai yra dalykai, kuriuos mes iš principo darome, bet kartais jiems tiesiog nelieka laiko. Tai jei jau tikrai nelieka laiko, bent jau iškvėpkim, suglebkim ir atpalaiduokim žandikaulį.“
Specialistė taip pat pabrėžia, kad jei žmogus stresą jaučia ilgai, yra atsiradęs neapibrėžtumo ir neteisingumo jausmas, vien kvėpavimas tikrai nepadės. „Tačiau jis tikrai gali palengvinti nervų sistemai dorotis su tuo“, – tikina pašnekovė.
„Jeigu ilgą laiką jaučiame didelį stresą, dažniausiai prasideda vadinamieji psichosomatiniai simptomai“,– teigia D. Balčiūnienė. Pasak jos, vieniems pradeda skaudėti, atsirasti refliuksas, berti, kiti pradeda dažniau sirgti, jiems skauda galvą, dar kiti patiria nerimą, panikos atakas, nuotaikos nebuvimą, apatiją, sunkumą kažką prisiversti daryti.
„Jeigu tai tęsiasi mėnesį ar ilgiau, jau būtų verta pamąstyti apie poreikį su kažkuo apie tai pakalbėti. Ne vien tik su draugais. Į savo situaciją reikia žvelgti lanksčiai. Kaip aš sakau, žmonės kaip kosmosas – be galo skirtingi ir individualūs. Nėra tokių etikečių, kurios tiktų visiškai visiems.
Mes mąstome, „kaip man gyventi“ ir „kas man yra svarbu“. Šita, pasaulėžiūrinė dalis, gali būti labai didelis stresas“, – pasakoja psichologė D. Balčiūnienė. Kaip pavyzdį ji pateikė Ukrainos karius, kurie kasdien patiria didelį stresą, bet vis tiek kariauja, nes jie mato labai didelę prasmę, o prasmės jausmas gali padėti ir kalnus nuversti.
Visą pokalbį su psichologe D. Balčiūniene žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
