Kitais metais Lietuva minės 90-ąsias lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metines. Šią sukaktį ypatingai ruošiasi paminėti keliautojas Aurimas Valujavičius, ketinantis irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną. Jis intensyviai ruošiasi 8,5 tūkst. kilometrų išbandymui ir kovai su stichijomis.
A. Valujavičius pasakoja, kad entuziastingu keliautoju tapo 2015 metais, kuomet nusprendė nuvykti pas draugą į Norvegiją ir pasirinko ne įprastą transporto priemonę – lėktuvą, mašiną ar laivą, o – dviratį.
„Buvo toks laikotarpis – studentavimas. Pinigų nebuvo daug, nei teisių, nei automobilio – nebuvo poreikių, bet kokių nors iššūkių norėjosi. Galvoju, kodėl neišbandžius savęs ant dviračio ir nenuvykus į Norvegiją“, – sako keliautojas.
Nors Aurimas yra diplomuotas architektas, jo diplomas šiandien guli giliai stalčiuje. Vaikinas tikina, kad vos po kelių mėnesių darbo architektūros srityje suprato, jog tai – ne jam. Taigi gyvenime nebijojęs priimti ryžtingų sprendimų, jis pasirinko keliautojo dalią.
„Gal visiems ir sau pavyko įrodyti, kad jeigu turi aistrą, norą, darai tai nuosekliai, gali iš to gyventi, pragyventi ir džiaugtis“, – sako jis.
28-erių vyras tikina gyvenime nieko nekeisiantis – viskas vyksta pagal jo gyvenimo planą. A. Valujavičius įsitikinęs, kad norėdamas išgyventi dabartinėje realybėje, žmogus turi būti lankstus, todėl nereikia susifokusuoti tik į vieną sritį.
Pasirinkęs keliautojo gyvenimo būdą, Aurimas įveikė jau 9-ias ilgo nuotolio keliones bei ruošiasi 10-ai. Per keliones būta daug įvairiausių nutikimų. A. Valujavičius pasakoja, kad kartą į jį buvo nutaikytas net ginklas. Rusų kalbos nemokančiam vaikinui teko daugiau nei valandą gulėti apsuptam policininkų, kol buvo išsiaiškinta, kokiu tikslu jis atplaukė į šalį.
„Buvo toks įdomesnis susidūrimas tiek su Baltarusijos, tiek su Lietuvos pasieniečiais. Paskui man viskas tapo aišku, kai plaukiau Dunojumi. Tada supratau, kaip veiksmas vyksta upėse, kokios yra tvarkos: reikia prisiregistruoti, išsiregistruoti.
Tuo metu aš Baltarusijos vizą turėjau, bet bijojau plaukti, laikiausi Lietuvos sienos. Į mane nusitaikė pistoletu, pradėjo rėkti rusiškai, buvo tamsu. Aš iškėliau rankas, o jie toliau rėkia. Dar tempiau baidarę, ją paleidau – vis tiek rėkia.
Galvoju, reikia jau klauptis, bet ir toliau rėkia. Tai galvoju viskas, reikia gultis. Tik atsigulus pilnai ant žemės, veidu į žolę, priėjo, bet nesurakino. Policininkų vis daugėjo, o aš vis guliu. Klausė, kur antras, nes baidarė dvivietė. O viskas vyko su „Google Translate“ pagalba“, – prisimena keliautojas.
Nors Aurimo kelionės prasidėjo nuo dviračio, dabar jį dažniau galima sutikti ant vandens, specialioje valtyje. Artėjant 90-ioms lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinėms, keliautojas pasiryžo tai paminėti perplaukdamas Atlantą.
„Idėja gimė plaukiant Dunojumi. Kaip visada, sekėjai siunčia palaikymo žinutes ir vienas vyrukas atsiuntė žinutę: „Ar nebūtų tau kitas kelionės tikslas?“ Jis atsiuntė man pristatomąjį filmuką iš varžybų. Pamačiau, kad žmonės plaukia didžiulėmis valtimis per Atlantą. Visas principas, kad jie plaukia 3 tūkstančius myliu irklais, viskas žmogaus jėga – jokių burių, jokių variklių.
Kartais vaikystėje išgirsdavai ar laikraštyje, žurnale pamatydavai, kad kažkas atsitiktinai perplaukė Atlantą. Galvodavai, kad tie žmonės iš kosmoso arba jiems pasisekė. Bet kai prieš du metus pamačiau, kad tai realiai vyksta, aš per valandą supratau – noriu tai padaryti“, – tikina A. Valujavičius.
Šis projektas vaikino galvoje sukosi du metus, apie jį žinojo tik jo brolis. Informacijos jis ieškojo internete, o 2023 metais Aurimas planuoja jau būti įveikęs užsibrėžtą tikslą.
„Jeigu tu pasiryžęs perplaukti Atlantą ir žinai, kad tikrai nori tai padaryti, 60 proc. jau perplaukei“, – sako pašnekovas ir pripažįsta, kad sunkiausia kelionės dalis – vienatvė ir priklausomybė nuo gamtos.
„Kai aplink tave tik vanduo, bangos, kartais delfinai, banginiai, pasikeičia mąstysena, visokios mintys lenda į galvą. Šnekėjau su jūreiviais, perplaukusiais „Ambersail`u“, sako: „Plaukioju visą gyvenimą, reikėjo parsivaryti jachtą iš Danijos į Lietuvą, vienas tai dariau, ir kai krantai dingo, iš karto kirto per galvą.“ Nežinai, ką galvoti, esi visiškai nepriklausomas, ir tokia net baimė, nes gamta, bangos tave kontroliuoja“, – pasakoja keliautojas.
A. Valujavičiaus kelionę Atlanto vandenynu galės stebėti visi norintys. Savo socialiniuose tinkluose jis dalinsis vaizdo įrašais, kaip sekasi plaukti. Jam taip pat padės ir krante likusi komanda, ji praneš, kokioms oro sąlygoms ruoštis, kokiu greičiu plaukti.
„Bendrauju su vokiečiu, jis perplaukė beveik mano maršrutą. Jis duoda patarimų dėl maisto, aprangos, rutinos, maršruto. Aišku, ta bendruomenė nedidelė, bet pasikonsultuoti gali. Bendravau ir su mūsų olimpiečiais dėl irklavimo technikų, ko vengti, kur pasistengti. Yra, kas dabar plaukia, tai „Facebook“ paseku jų istorijas, kas nutinka, kaip irklai lūžta“, – sako jis.
A. Valujavičiaus planuose – 12–14 valandų irklavimo per dieną. Keliautojas bandys pagerinti ne tik Lietuvos rekordą – ilgiausia kelionė irkline valtimi, bet ir pasaulio rekordą – perplaukti Atlantą greičiau nei per 111 dienų.
Plačiau – rugsėjo 25 d. laidos „Pasaulio puodai“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
