Gyvenimas

2021.12.09 08:59

Mokslininkai nustatė – būti aštraus proto galima ir garbiame amžiuje: kas padeda išlaikyti sveikas smegenis?

LRT.lt2021.12.09 08:59

Beveik 15 procentų 70-ies ir vyresnių žmonių patiria tam tikrą demencijos formą. Vyresnių nei 90-ies žmonių grupėje šis skaičius šokteli iki beveik 35 procentų. Tačiau yra ir tokių, kurių protas išlieka šviesus net ir perkopus 100 metų, rašo „Psychology Today“.

Klausimą, kas padeda kai kuriems žmonėms išsaugoti sveiką smegenų funkciją iki gilios senatvės, žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime nagrinėjo Nyderlandų mokslininkai.

Tyrėjai atrinko 330 šimtamečių, kurių globėjai patvirtino, kad jie yra šviesaus proto. Buvo nuodugniai patikrinti tyrimo dalyvių pažinimo, atminties, sprendimų priėmimo gebėjimai, kalbos ir specialieji įgūdžiai, dėmesio koncentravimas ir informacijos apdorojimo greitis.

Mokslininkai šiuos duomenis susiejo su dalyvių lytimi, amžiumi, išsilavinimu, regėjimo ir klausos galimybėmis bei fizinės sveikatos rodikliais. Jie stebėjo tyrimo dalyvius tol, kol galėjo, – iki mirties arba kol jie nebepajėgė dalyvauti tyrime.

Mokslininkai padarė netikėtų išvadų. Nebuvo nustatytas didesnis tyrimo dalyvių kognityvinės funkcijos susilpnėjimas, išskyrus nedidelį trumpalaikės atminties suprastėjimą. Dauguma išlaikė gebėjimą priimti sprendimus, sudaryti žodžių sąrašus, atkurti matytą piešinį ir išvengti dėmesio blaškymo.

Po mirties 44 dalyviams buvo atlikta autopsija, siekiant išmatuoti Alzheimerio ligai būdingas plokšteles arba baltymų raizginius smegenyse. Nors daugelio tyrimo dalyvių smegenyse buvo rasta tokių plokštelių, nė vienas iš jų nejautė jokių Alzheimerio simptomų, rašo „Psychology Today“.

Be to, dalyviai, kuriems genetiškai buvo padidėjusi rizika susirgti šia liga, nerodė jokių kognityvinės funkcijos silpnėjimo požymių.

Nors mokslininkams nepavyko padaryti tvirtų išvadų, kaip tyrime dalyvavusiems šimtamečiams pavyko išlaikyti kognityvinius gebėjimus, jų darbo rezultatai rodo, kad šiems žmonėms pavyko išvengti neurologinių funkcijų silpnėjimo, arba, kitais žodžiai tariant, jie buvo „kognityviniu požiūriu atsparūs“. Tai reiškia, kad jie susidūrė su kognityvinės funkcijos silpnėjimo rizikos veiksniais, tačiau kažkokiu būdu išvengė ligos.

Visgi tyrėjams pavyko nustatyti keletą bendrų šių šimtamečių bruožų. Dauguma jų buvo pakankamai išsilavinę – baigę vidurinę mokyklą ir tęsę mokslus po jos, kai kurie net baigę koledžą ar universitetą. Daugiau kaip pusė senjorų gyveno savarankiškai.

Dauguma dalyvių pasižymėjo gera rega ir klausa. Tai svarbu, nes kai vyresni žmonės netenka gebėjimo matyti ir girdėti, jie praranda socialinius ryšius ir gebėjimą apdoroti informaciją, o tai savo ruožtu gali sąlygoti kognityvinės funkcijos silpnėjimą.

Be to, dauguma tyrimo dalyvių gyveno pakankamai fiziškai aktyvų gyvenimą. Daugiau nei 75 procentai jų tyrimo pradžioje dar galėjo savarankiškai vaikščioti.

Nors nėra tvirtų išvadų, kaip išsaugoti aštrų protą, iš tyrime dalyvavusių šimtamečių galima pasimokyti, kaip ilgiau išlaikyti kognityvinę funkciją – išlikti fiziškai aktyviems, įgyti išsilavinimą ir optimizuoti regėjimo ir klausos gebėjimus. Tačiau svarbiausia tai, kad jie yra puikus pavyzdys, jog įmanoma išvengti neurologinio senėjimo ir net gilioje senatvėje išlaikyti aštrų protą.

Kaip portalui LRT.lt anksčiau yra pasakojusi neuromokslininkė daktarė Julija Krupič, Alzheimerio liga prasideda smegenų srityje, vadinamoje entoraliniu korteksu. „Žmonės pastebi, kad pamiršta daugiau dalykų, prasčiau orientuojasi, ir ilgainiui, ligai vystantis, ima vis daugiau pamiršti, prasideda visiška demencija.

Jeigu pasižiūrėsite, kas vyksta su smegenimis, kai turime elgesio fenotipą, yra taip, kad entorialiniame kortekse pradeda kauptis baltymai, susiję su šia liga. Jie koreliuoja su pažeidimais. Po kurio laiko baltymai pradeda keliauti į hipokampą. Pasižiūrėjus, kaip keičiasi žmogaus atmintis ir kiti gebėjimai, matyti, kad viskas labai pablogėja, entorialiniame kortekse žūsta daug ląstelių“, – kalbėjo mokslininkė.

O štai 25 metus dirbęs su Alzheimerio ligos paveiktais pacientais ir pats Alzheimerio diagnozę išgirdęs JAV neurologas Danielis Gibbsas knygoje „A Tattoo On My Brain: A Neurologist`s Personal Battle Against Alzheimer`s Disease“ išdėstė 6 savo paties patikrintus būdus, padedančius sulėtinti ligos progresavimą.

1. Mankšta

Anot D. Gibbso, yra daugybė įrodymų, kad reguliari aerobinė mankšta sumažina Alzheimerio riziką ir sulėtina ligos progresavimą ankstyvosiose stadijose net 50 proc. Įrodymai apie teigiamą fizinio krūvio poveikį yra nenuneigiami, išskyrus vėlyvą ligos stadiją, kai tai jau gali būti per vėlu.

2. Augalinis maistas

Augalinė, Viduržemio jūros regiono stiliaus dieta, panašu, sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga. Įrodyta, kad šis poveikis labiausiai išryškėja pasirinkus vadinamąją MIND dietą (angl. Mediterranean intervention for neurodegenerative delay), kurios laikantis rekomenduojama suvartoti papildomai žalių daržovių, uogų, riešutų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu flavanolių.

3. Psichiškai stimuliuojanti veikla

Nors žaidimai ir galvosūkiai gali būti naudingi, ypač svarbu mesti smegenims iššūkį ir mokytis naujų dalykų, nes manoma, kad tai padeda kurti naujas neuronų jungtis ir sinapses. Pavyzdžiui, tai galėtų būti skaitymas, mokymasis groti naują muzikinį kūrinį ar naujos kalbos įvaldymas, rašo „Independent“.

4. Socialinis įsitraukimas

Žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, tai gali būti sunku, nes šią diagnozę dažnai lydi apatija. Yra duomenų, rodančių, kad tiems, kurie išlieka socialiai aktyvūs, liga progresuoja lėčiau.

5. Pakankama miego trukmė

Tai yra nauja tyrimų sritis. Panašu, kad mums miegant iš smegenų pašalinami toksinai – vadinamosios glimfatinės cirkuliacijos metu išvalomos kenksmingos medžiagos, įskaitant ir beta-amiloidus (baltymus, kurie Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse formuoja lipnias plokšteles). Be to, miego sutrikimai, įskaitant apnėją, būdingi Alzheimerio liga sergantiems pacientams, todėl juos reikia gydyti.

6. Diabeto ir aukšto kraujo spaudimo valdymas

Abu šie sutrikimai – diabetas ir aukštas kraujospūdis – gali sustiprinti Alzheimerio patologiją smegenyse, taip pat sukelti kraujagyslinę demenciją – dažnai kartu su Alzheimerio liga pasireiškiančią būklę. Todėl labai svarbu anksti diagnozuoti šias problemas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt