Gyvenimas

2021.05.17 08:39

Alzheimerio liga susirgęs neurologas dalijasi 6 būdais, padedančiais sulėtinti ligos progresavimą

LRT.lt2021.05.17 08:39

Alzheimerio liga neretai išgąsdina ne tik patį pacientą, bet ir jo artimuosius. JAV neurologas Danielis Gibbsas – vienas iš 50 mln. žmonių pasaulyje, išgirdusių šią diagnozę. Visgi liga jo neišgąsdino – 25 metus pats dirbęs su Alzheimerio ligos paveiktais pacientais, neurologas panaudojo sukauptas žinias ir atrado būdų, kaip sulėtinti ligos progresavimą, rašo „Independent“.

Savo žinias ir patirtį į knygą „A Tattoo On My Brain: A Neurologist`s Personal Battle Against Alzheimer`s Disease“ sudėjęs neurologas D. Gibbsas rašo, jog apie tai, kad serga Alzheimerio liga, jis pirmą kartą sužinojo prieš 10 metų, dar nepajutęs pirmųjų kognityvinių ligos simptomų.

D. Gibbsas atliko DNR testą, po kurio išryškėjo jo genetinės sąsajos su Alzheimerio liga – ja kadaise buvo sirgę jo giminaičiai. Tai ir suteikė galimybę neurologui labai anksti stoti į kovą su liga.

„Būtų lengva pasakyti, kad man nepasisekė, jog susirgau Alzheimerio liga, – „Independent“ sako D. Gibbsas. – Bet iš tiesų džiaugiuosi, kad radau tai, ką radau, būtent tada, kai radau.“

Kaip portalui LRT.lt anksčiau yra pasakojusi neuromokslininkė daktarė Julija Krupič, Alzheimerio liga prasideda smegenų srityje, vadinamoje entoraliniu korteksu. „Žmonės pastebi, kad pamiršta daugiau dalykų, prasčiau orientuojasi, ir ilgainiui, ligai vystantis, ima vis daugiau pamiršti, prasideda visiška demencija.

Jeigu pasižiūrėsite, kas vyksta su smegenimis, kai turime elgesio fenotipą, yra taip, kad entorialiniame kortekse pradeda kauptis baltymai, susiję su šia liga. Jie koreliuoja su pažeidimais. Po kurio laiko baltymai pradeda keliauti į hipokampą. Pasižiūrėjus, kaip keičiasi žmogaus atmintis ir kiti gebėjimai, matyti, kad viskas labai pablogėja, entorialiniame kortekse žūsta daug ląstelių“, – kalbėjo mokslininkė.

J. Krupič aiškino, jog sekant toliau vis daugiau baltymų kaupiasi hipokampe, ten ląstelės pradeda žūti, paskui baltymai išeina į smegenų žievę – ta stadija jau asocijuojasi su visiška demencija.

Kaip rašo „Independent“, 69-erių neurologas D. Gibbsas turi 25-erių metų darbo su Alzheimeriu sergančiais pacientais patirtį, o sužinojęs savo diagnozę, jis ir toliau atsidėjo ligos tyrimams ir ėmė ieškoti būdų, kaip sulėtinti jos progresą.

Savo tyrimų išvadas jis suguldė į knygą, kurioje aprašė gyvenimo būdą, kuris, D. Gibbso ir daugelio demencija sergančių žmonių nuomone, padeda sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą, ypač ankstyvosiose ligos stadijose. Ankstyvąja stadija neurologas vadina tą ligos etapą, kai dar nėra jokių simptomų.

Anot D. Gibbso, Alzheimerio liga sergančio asmens smegenyse pokyčių gali atsirasti likus net 20 metų iki pirmųjų ligos simptomų išryškėjimo. Pats neuromokslininkas sako, kad šiuo metu dar jaučiasi gerai, nors pirmieji kognityviniai simptomai jam pasireiškė maždaug prieš devynerius metus, kai ėmė darytis vis sunkiau prisiminti kolegų vardus. Maždaug tuo metu jis išėjo į pensiją.

Dabar neurologui kyla vis daugiau problemų dėl trumpalaikės atminties, dažnai nepavyksta prisiminti, ką veikė prieš valandą, tenka užsirašyti visus planus ir kruopščiai vesti kalendorių. Vis dėlto jis įsitikinęs, jog daugelis žmonių nė neįtartų, kad jis serga Alzheimeriu.

D. Gibbsas mano, kad gyvenimo būdo korekcijos, kurias jis atliko išgirdęs diagnozę, padėjo sulėtinti ligos progresavimą. Jis teigia, kad tokios priemonės visų pirma sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga. „Svarbu suprasti, kad visos šios korekcijos yra veiksmingos, jei pradedamos taikyti anksti, kai liga dar nepasireiškė kognityviniais sutrikimais“, – sako jis.

„Patologiniai smegenų pokyčiai, sukeliantys Alzheimerio ligą, prasideda gerokai anksčiau, nei pasireiškia kognityviniai sutrikimai. Kai smegenų nervinės ląstelės ima žūti ir prasideda kognityviniai sutrikimai, panašu, kad gyvenimo būdo pokyčių poveikis tampa praktiškai nepastebimas“, – „Independent“ aiškino gydytojas.

D. Gibbsas sako, kad tas pats tikriausiai pasakytina ir apie vaistus. „Keisti gyvenimo būdą ir pradėti vartoti vaistus neabejotinai reikia kuo anksčiau, kol nepasireiškė reikšmingi kognityviniai sutrikimai“, – teigia jis.

Didžiosios Britanijos Alzheimerio draugijos informacijos vadovas dr. Timas Beanlandas taip pat sutinka, kad sveika gyvensena gali padėti sulėtinti ligos progresavimą. „Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad reguliari mankšta, rūpinimasis savo sveikata, socialinis ir psichinis aktyvumas gali padėti sumažinti demencijos simptomų progresavimą“, – „Independent“ sako T. Beanlandas.

„Mes žinome, kad tai, kas naudinga širdžiai, naudinga ir smegenims, todėl sveika mityba ir gyvenimo būdas, atsisakant tabako ar per didelio alkoholio kiekio, gali padėti sumažinti demencijos riziką ir atitolinti kitas ligas, tokias kaip širdies ligos, insultas, diabetas ir pan., taip pat kai kurie vėžiniai susirgimai“, – aiškina jis.

D. Gibbsas pateikia šešis patarimus, kuriais vadovaujantis, galima sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir sulėtinti jos progresavimą labai ankstyvose stadijose.

1. Mankšta

Anot D. Gibbso, yra daugybė įrodymų, kad reguliari aerobinė mankšta sumažina Alzheimerio riziką ir sulėtina ligos progresavimą ankstyvosiose stadijose net 50 proc. Įrodymai apie teigiamą fizinio krūvio poveikį yra nenuneigiami, išskyrus vėlyvą ligos stadiją, kai tai jau gali būti per vėlu.

2. Augalinis maistas

Augalinė, Viduržemio jūros regiono stiliaus dieta, panašu, sumažina riziką susirgti Alzheimerio liga. Įrodyta, kad šis poveikis labiausiai išryškėja pasirinkus vadinamąją MIND dietą (angl. Mediterranean intervention for neurodegenerative delay), kurios laikantis rekomenduojama suvartoti papildomai žalių daržovių, uogų, riešutų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu flavanolių.

3. Psichiškai stimuliuojanti veikla

Nors žaidimai ir galvosūkiai gali būti naudingi, ypač svarbu mesti smegenims iššūkį ir mokytis naujų dalykų, nes manoma, kad tai padeda kurti naujas neuronų jungtis ir sinapses. Pavyzdžiui, tai galėtų būti skaitymas, mokymasis groti naują muzikinį kūrinį ar naujos kalbos įvaldymas, rašo „Independent“.

4. Socialinis įsitraukimas

Žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, tai gali būti sunku, nes šią diagnozę dažnai lydi apatija. Yra duomenų, rodančių, kad tiems, kurie išlieka socialiai aktyvūs, liga progresuoja lėčiau.

5. Pakankama miego trukmė

Tai yra nauja tyrimų sritis. Panašu, kad mums miegant iš smegenų pašalinami toksinai – vadinamosios glimfatinės cirkuliacijos metu išvalomos kenksmingos medžiagos, įskaitant ir beta-amiloidus (baltymus, kurie Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse formuoja lipnias plokšteles). Be to, miego sutrikimai, įskaitant apnėją, būdingi Alzheimerio liga sergantiems pacientams, todėl juos reikia gydyti.

6. Diabeto ir aukšto kraujo spaudimo valdymas

Abu šie sutrikimai – diabetas ir aukštas kraujospūdis – gali sustiprinti Alzheimerio patologiją smegenyse, taip pat sukelti kraujagyslinę demenciją – dažnai kartu su Alzheimerio liga pasireiškiančią būklę. Todėl labai svarbu anksti diagnozuoti šias problemas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.