Gyvenimas

2020.10.12 13:43

Arbatos rudeniui: gaurometis išbaidys niūrią nuotaiką, šeivamedis apsaugos nuo virusų

Greta Šliurpaitė, grokiškis.lt2020.10.12 13:43

Ilgėjantys tamsūs rudens vakarai ir vėstantis oras neturėtų gadinti nuotaikos ar juolab sveikatos. Gerą savijautą palaikyti padeda įvairių arbatžolių vartojimas. Vaistininkas-žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas Marius Lasinskas pasakoja, kokių žolelių arbatas geriausia gerti rudens sezonu, pataria, kokiu periodiškumu tai daryti, ir atskleidžia, kokių augalų, gerinančių savijautą, dar galima rasti gamtoje.

Šeivamedis – nuo baimių ir virusų

Vasarą buvo galima prisirinkti šeivamedžio žiedų, o dabar – šeivamedžio uogų. Gerai sunokusios jos būna juodos spalvos, o dar lengviau atskirti šį augalą padeda tai, kad šeivamedžio šakelės būna gausiai apipiltos uogomis. Šias galima kramsnoti šviežias, nes yra labai skanios, arba galima susidžiovinti specialiose džiovyklėse 40–50 laipsnių temperatūroje.

Džiovintų šeivamedžio uogų su medumi arbata – geriausias preparatas nuo baimių susirgti: ši arbata užkerta kelią virusams patekti į ląsteles. Taigi labai naudinga turėti šeivamedžio žiedų arba uogų: galima suvalgyti po kelis šaukštus uogų per dieną, o arbatos net ir kelis litrus išgerti.

Šeivamedis padeda išvengti peršalimo, slogos, kosulio. Ši arbata taip pat gali pravalyti žarnyną.

Gaurometis – niūriai nuotaikai nubaidyti

Kai saulės vis mažiau, žmonėms nuotaika prastėja. Tokiu metu padeda vasarą prisirinktos gauromečio, jonažolių ir raudonėlio žolelės. Iš jų verdama ne tik skani, bet ir labai sveika arbata, kurią galima pavadinti „džiaugsmo arbata“. Kai nuotaika gera, tai ir imunitetas stipresnis.

Labai nusilpusiam organizmui atstatyti galima pridėti ežiuolių žiedų, juodųjų serbentų lapų, vingiorykščių žolės, tai – imunitetą stiprinanti arbata.

O gal skanėsto iš dilgėlių sėklų?

Šiuo metu dar galima prisirinkti dilgėlių sėklų, kuriose apstu organizmui naudingų medžiagų. Dilgėlės sėklos pačios į ranką byra, jas galima iškart kramsnoti arba padžiovinti, netgi naudoti kaip prieskonį gaminant maistą. Dilgėlių sėklas sumalus su saulėgrąžomis ir medumi išeina skani ir sveika dilgėlių chalva, kurią itin mėgsta ir vaikai.

Taip pat šaltuoju metų laiku reikia nepamiršti ir kiaulpienės, kuri naudinga kepenims, inkstams, žarnynui.

Liga – geriausia mokytoja

Geras imunitetas plačiąja prasme – tai kai gerai veikia virškinimo traktas, kai gerai funkcionuoja žarnynas, kepenys ir limfinė sistema. Todėl dažnai sergant peršalimo ligomis reikėtų peržiūrėti savo mitybą, pasinagrinėti ligų priežastis, galbūt pakeisti gyvenseną. Tad vaistažoles vartoti reikia tik išsiaiškinus, dėl ko virusai ir ligos neapleidžia organizmo. Liga – tai mūsų mokytoja, kuri moko būti geresniais, sveikesniais, nepamiršti padaryti mankštos, gerai išsimiegoti ir rūpintis savimi.

Skirtingo poveikio arbatos rytui ir vakarui

Gauromečio arbata skirta nervų sistemai palaikyti, šeivamedžio – apsaugo nuo virusų, kiaulpienė padeda viskam nuo kojų galiukų iki plaukų viršūnėlių, o dilgėlė – vitaminų karalienė.

Šios arbatos suteikia energijos, todėl jas patartina gerti rytais, o vakarais ramiam miegui puikiai tiks melisų, mėtų, ramunėlių, medetkų, levandų, avižų žolės, sukatžolių, valerijonų, apynių, amalo arbata (augalai išvardinti nuo silpniausio iki stipriausio).

Svarbios ir pertraukos tarp arbatžolių vartojimo

Kaip žinia, galima gerti atskirų augalų arbatas arba pasidaryti jų mišinį. Jeigu geriate vienos rūšies arbatą ir norite pasiekti geriausio rezultato, ją gerti patartina 7 dienas, po jų daryti 2 dienų pertrauką. Jei geriate arbatžolių mišinį, tai daryti patartina 21 dieną ir po jų daryti 7 dienų pertrauką.

Pertraukos reikalingos, kad žmogaus organizmas nepriprastų prie augalo, nes tokiu atveju tektų didinti vartojamo augalo dozę, o 21 diena skirta tam, kad per tą laikotarpį visas organizmas atsinaujintų, išsivalytų, todėl trumpesnis vartojimas nebus veiksmingas.

Daugiau svarbių patarimų galima rasti Mariaus Lasinsko knygoje „Vaikai vaistažolių pasaulyje“.