Įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje Karapetas Babajanas už stipriai viršytą greitį laikinai netenka teisės vairuoti ir turi sumokėti piniginę baudą.
Nepalankaus Kauno apylinkės teismo sprendimo vairuotojas neskundė, jis įsiteisėjo birželį, Eltą informavo teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius kovo 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. Babajanas buvo nubaustas 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad sausio 20 d. 14.48 val., Kauno rajone, kelyje Kaunas–Jurbarkas– Šilutė–Klaipėda vairuodamas transporto priemonę, važiavo 149 km/h greičiu. Leistinas greitis šiame ruože – 90 km/h.
Į teismą kreipęsis K. Babajanas prašė pakeisti policijos nutarimą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti arba paskirti trumpesniam terminui nei minimalus.
K. Babajano manymu, nusižengimas nebuvo sąlygotas tyčinio ar piktybiško Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo ar kitokio dėsningo, nepriimtino elgesio. Jis nurodė, kad jo elgesį lėmė susiklosčiusios išskirtinės ir emociškai sudėtingos aplinkybės – jis tuo metu vyko iš laidotuvių, be to, leistiną greitį viršijo trumpą atstumą.
Vairuotojas kaltę dėl nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jis sakė suvokiantis, kad net ir netyčiniais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau mano, kad nuobaudos tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti jam neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Prašydamas neatimti teisės vairuoti garbės konsulas argumentavo, jog su sutuoktine augina nepilnametę dukrą, kurią reikia vežioti į ugdymo įstaigą bei užtikrinti jos dalyvavimą papildomose ugdymo veiklose. Jis nurodė dirbantis gydytoju chirurgu – onkologu, yra atsakingas ir visuomenėje teigiamai vertinamas asmuo, gebantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasimokyti iš padarytos klaidos, užtikrinti, kad tokia situacija nepasikartotų.
Skundžiamame policijos nutarime paminėtos aštuonios galiojančios nuobaudos dėl viršyto greičio. K. Babajanas teigia, kad jos jam buvo paskirtos tik formaliai, nes tuos nusižengimus padarė ne jis, mašiną tuo metu vairavo klinikos darbuotojai, jis tik sumokėjo skirtas baudas.
Tuo metu Kauno apskrities policija su šiais argumentais nesutiko.
„Jei asmuo jautė emocinę įtampą, stresą ir net, kaip pats skunde rašo, nepakankamai atidžiai vertino važiavimo greitį, tai akivaizdžiai rodo, kad asmuo sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakingai bei pareigingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, tačiau institucija pažymi, kad 2017–2026 metais pareiškėjas net 44 kartus baustas už įvairius administracinius nusižengimus, beveik visais atvejais – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų – 33 kartus už nustatyto greičio viršijimą“, – teismui nurodė policijos atstovas.
Šalių argumentus išanalizavusi teisėja Raminta Valatkienė nusprendė Armėnijos garbės konsulo skundą atmesti.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.
„Taigi, už K. Babajano padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – pažeidėjui paskirta vidutinio dydžio – 500 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė trumpesniam nei įstatyme numatytas vidutinis terminui – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams“, – rašoma teisėjos nutartyje.
Teisėja R. Valatkienė taip pat pastebi, kad K. Babajanas per pastaruosius penkerius metus 33 kartus baustas administracine tvarka, 23 iš jų už greičio viršijimą, ir net 19 iš pastarųjų nusižengimų už greičio viršijimą padaryti per dvejų metų laikotarpį. Pažeidėjas taip pat baustas ir už vairavimą būnant neblaiviam bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam du kartus taikyta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas.
„Taigi, net ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad aštuonis nusižengimus dėl greičio viršijimo galimai padarė kiti asmenys, nurodyti duomenys apie baustumą vis tiek leidžia daryti išvadą, kad K. B. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, jam skiriamos administracinės nuobaudos neatgraso nuo administracinių nusižengimų darymo, jis ir toliau pažeidėja Kelių eismo taisykles“, – mano teisėja.
Jos teigimu, važiavimas 149 km/h greičiu gali kelti ir kelia rimtą grėsmę tiek pačiam greitį viršijančiam asmeniui, tiek ir kitiems eismo dalyviams.
„Nusižengimas padarytas žiemos laikotarpiu, pakankamai intensyvaus eismo bei vingiuotame kelyje, kelkraštyje esant sniego. Teismo vertinimu, sunkesnių pasekmių dėl tokio pažeidimo buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Pažeidėjas nurodė, kad greitį viršijo, nes susiklostė išskirtinės ir emociškai sudėtingos aplinkybės – vyko iš laidotuvių, tačiau nors artimųjų netektys ir sukelia stiprius emocinius išgyvenimus, vis tik būtina įvertinti ir tai, kad tokie neatsakingi veiksmai, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį veikiamam emocijų ir dar vežant keleivius, gali sukelti dar skaudesnes pasekmes. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pažeidėjas padarė pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir jo nurodytos aplinkybės dėl emociškai sudėtingos situacijos nepateisina jo itin pavojingo elgesio kelyje ir nešvelnina jo atsakomybės“, – sako teisėja.
Ji sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels pažeidėjui nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo pažeidėjo elgesio – neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl jie nėra ir negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
„Teismo vertinimu, pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusižengimui“, – paskelbė teisėja R. Valatkienė.
Ji mano, kad policijos pareigūnė, nutarusi skirti pažeidėjui 500 eurų baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesių terminui, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.
ELTA primena, kad K. Babajanas Armėnijos garbės konsulo pareigas Lietuvoje eina nuo 2020 m. vasario Lietuvoje K. Babajanas gyvena beveik keturis dešimtmečius. 2001 m. jis įkūrė Odos ir lazerinės chirurgijos kliniką, o 2005 m. įsteigė iki šiol sėkmingai veikiančias klinikas – „Medicinos strategiją“ bei „GK Kliniką“. Medicinos klinikų tinklą K. Babajanas kūrė ir vystė Lietuvoje bei Baltarusijoje.
