Būsima naujoji Vyriausybė siekia kuo greičiau atkurti diplomatinius santykius su Kinija. Kaip keisis Lietuvos ryšiai su Taivanu, jei penkerius metus veikianti Taivaniečių atstovybė bus pervadinta į Taipėjaus? Ekspertai tikisi realistiško Taivano požiūrio.
Taivanas tarpvalstybinius santykius įprastai palaiko per Taipėjaus misijos vardo atstovybes. Todėl sprendimas 2021 m. Vilniuje atverti Taivaniečių atstovybę, kurios pavadinimas, anot Pekino, suponuoja salos nepriklausomybės pripažinimą, sulaukė ne tik griežtų Kinijos Liaudies Respublikos sankcijų, bet ir didelio taivaniečių dėmesio.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Santykių su Kinija normalizavimas nebūtinai reikštų gerų santykių su Taivanu pabaigą. Kitos šalys santykius palaiko per Taipėjaus misijos biurus.
- Taivaniečių atstovybės atidarymas – drąsus ėjimas, nes kiniškas jos pavadinimas, pasak Pekino, suponuoja salos nepriklausomybę.
- Santykių diversifikacija, neatmetant Kinijos, yra pragmatinė Europos politinė linija. Prie jos grįžtų ir Lietuva.
- Patys taivaniečiai neretai vykdo pragmatinę užsienio bei ekonominę politiką. Dėl to, tikėtina, reaguotų realistiškai.
- Pastaraisiais metais diplomatinė parama Taivanui svyruoja. Vis daugiau šalių gręžiasi į Kiniją.
Daugiau nei septynis dešimtmečius Taivanas (oficialiai save vadinantis Kinijos Respublika) veikia kaip de facto suvereni valstybė. Tačiau Pekinas salą laiko Kinijos Liaudies Respublikos dalimi, o vyriausybę Pekine – vienintele legitimia Kinijos valdžia. Dauguma pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva, laikosi „vienos Kinijos“ principo, o Taivanas yra priverstas laviruoti ir formalios nepriklausomybės nesiekti.
Pasauliui kritiškai svarbius puslaidininkius gaminanti sala žadėjo Lietuvoje daryti reikšmingas investicijas: padėti plėtoti Lietuvos aukštąsias technologijas, kad iškiltų lustų gamykla.
Vis dėlto svarbiausi Taivano investicijų pažadai iki šiol lieka iki galo nerealizuoti, o Pekinas ir toliau ragina Lietuvą grįžti prie „vienos Kinijos“ principo. Birželio 18 d. prezidentas G. Nausėda paskelbė, kad iš užsienio reikalų ministro K. Budrio tikisi ne tik santykių su Kinija normalizavimo, bet ir užtikrinti ankstesnius susitarimus su taivaniečiais. Tačiau koks šiame kontekste bus artimų Taivano ir Lietuvos santykių likimas?
Tik grįžimas į įprastą politinę liniją
Lietuvos eksportas į Taivaną pernai pasiekė 60 mln. eurų ir toliau auga, taip pat sustiprėjo dvišalis akademinis bendradarbiavimas, padaugėjo mainų programų, o „Teltonikai“ buvo perduotos puslaidininkių technologijų licencijos – visa tai dvišalio suartėjimo rezultatas ir argumentas Taipėjui, kad atstovybės atidarymas Vilniuje buvo naudingas ir Lietuvai.
Visgi didieji Lietuvos politikų ir visuomenės lūkesčiai visiškai dužo 2024 m., kai žlugo „Teltonikos“ lustų gamyklos projektas. Dėl to LRT.lt kalbinti ekspertai skeptiškai vertina galimybes vis dar sulaukti reikšmingų ir strategiškai svarbių Taivano investicijų.
Pats Taipėjus dar į Ingos Ruginienės išsakytą kritiką dėl neišpildytų pažadų griežtai nereagavo ir tik tvirtino, kad Lietuva ir Taivanas yra svarbūs partneriai, vienijami demokratinių vertybių. Ekspertai taip pat sutinka, kad diplomatinių santykių su Kinija normalizavimas nereikštų santykių su Taivanu pabaigos.
Taip pat skaitykite
„Svarbu pabrėžti, kad Kinija neprieštarauja Taipėjaus misijos atstovybių buvimui šalyse ir per šias atstovybes visos pasaulio šalys sėkmingai su sala palaiko ryšius“, – LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Valentinas Beržiūnas.
Jo teigimu, „Taivaniečių“ vardo suteikimas atstovybei visuomet labiau panašėjo į išsišokimą bei provokaciją, kuri atitraukė Lietuvą nuo bendros Europos politinės linijos. „Turime pamatyti, kad nei Latvija, nei Estija, net didesnė Lenkija nevykdo Kinijos atžvilgiu tokios agresyvios užsienio politikos“, – tikina ekspertas.
2021 m., kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, Kinija pritaikė ekonominio bei politinio spaudimo priemones prieš Lietuvą, tuomet ES išreiškė paramą Lietuvai. Tačiau nė viena Europos valstybė nepasekė Lietuvos pavyzdžiu ir Taivaniečių vardo Taipėjaus misijos atstovybėms nesuteikė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovo dr. Arvydo Kumpio manymu, Taivaniečių pavadinimo pasirinkimas jau buvo viršijantis lūkesčius. Todėl grįžimas į vieną liniją su likusiomis pasaulio valstybėmis negalėtų būti vertinamas labai neigiamai. „Juk taivaniečių vardu pavadintų atstovybių pasaulyje daugiau net nėra – mūsų vienintelė“, – apibendrina A. Kumpis.
Didžiausią Kinijos pyktį sukėlė Taivaniečių atstovybės pavadinimas ne anglų ar lietuvių kalbomis, bet kiniškai. Tai akcentuoja ir A. Kumpis: „Kiniškai tai skamba kaip Taivano atstovybė“. 2021 m. Lietuvos URM teigė, kad kiniškas atstovybės pavadinimas, atvirai suponuojantis salos nepriklausomybę, nebuvo derintas su Lietuva. Oficialūs pavadinimai – lietuvių ir anglų kalbomis.
Pragmatiškas požiūris abiejose pusėse
Tai, kad Taivanas de facto daugelį dešimtmečių sugeba išlikti nepriklausomas nuo Pekino, A. Kumpio nuomone, įrodo, jog taivaniečiai nėra vakar gimę ir naivūs. Ekspertas siūlo prisiminti faktą, kad Taivanas puslaidininkių pramonės atšaką Europoje pasirinko kurti Vokietijoje. „Tai parodo, kad taivaniečiai yra pragmatiški žmonės ir skaičiuoja ne tik raides pavadinime. Ne veltui tai šalis, padariusi iš savęs ekonominį Azijos tigrą. Manau, būtent šis realistiškumas padeda jiems suvokti, kad pokyčiai dėl atstovybės anksčiau ar vėliau gali įvykti“, – aiškina jis.
V. Beržiūnas lietuvių diskusijose dėl santykių su Taivanu ir Kinija taip pat yra linkęs įžvelgti pragmatinį požiūrio kampą. Ekspertas pastebi, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas tikrai nebuvo vienašališka Lietuvos iniciatyva – šiuo klausimu stipriai veikė taivaniečių lobistai. Eksperto teigimu, santykių normalizavimas su Kinija būtų didesnė dilema ir atneštų daugiau žalos Lietuvai, jei taivaniečių investiciniai projektai būtų buvę Lietuvoje įgyvendinti. Tačiau dabar, nesulaukę apčiuopiamos ekonominės naudos, matome nusivylimą šia politine linija.
Pragmatiškai šiuo metu elgiasi ir Europa, kuri siekia diversifikuoti santykius. Anot V. Beržiūno, to priežastis – nutolę vertybiniai Europos ir JAV ryšiai palyginti su Šaltojo Karo metais. „Taigi, kaip Europai, taip ir Lietuvai santykių diversifikavimas ir ryšių palaikymas su kitomis didžiausiomis pasaulio valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija, yra geras dalykas, nes ištikus krizėms diplomatinio diversifikavimo nebuvimas gali būti žalingas“, – tikina jis.
Panašią ekonominę diversifikaciją bei ryšių stiprinimą su didžiosiomis pasaulio ekonomikomis vykdo ir pats Taivanas. Nors tiesioginės salos investicijos į Lietuvą išaugo nuo 0,53 mln. eurų 2021 m. iki 16,8 mln. eurų 2026 m., tačiau bendrame Taivano vykdomų investicijų kontekste tai išlieka simboline suma. Palyginti, Taivano puslaidininkių milžinė TSMC vien 2024 m. investavo po 5 milijardus dolerių tiek Japonijoje, tiek JAV.
Lietuva – ne vienintelė pasaulio valstybė, kuri pamažu Taivano atžvilgiu atsitraukia į tas ribas, kurias yra nubraižęs Pekinas. Sala susiduria su nepalankiomis tendencijomis, nes negausus šalių skaičius, oficialiai pripažinusių Taivano nepriklausomybę, metai iš metų mažėja. To pavyzdys – Nauru sala Ramiajame vandenyne, kuri anksčiau dar pripažino Taivano suverenitetą, bet 2024 m. perėjo į Kinijos Liaudies Respublikos pusę.
A. Kumpis ir V. Beržiūnas sutaria: jei santykiai su Kinija išties bus normalizuoti, prie vertybinės užsienio politikos, kaip ją yra įvardinę konservatoriai, turbūt nebebus grįžta net ir pasikeitus parlamentinei daugumai.
