Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planai pritaikyti Nemuno vidurupį ir Neries atkarpas laivybai sulaukė nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei mokslininkų pasipriešinimo. Pastarieji dėl grupės ieškinio rengimo kreipėsi į Viešojo intereso gynimo fondą (VIGF) ir jau pasiekė pirmųjų rezultatų – sustabdyti Nemuno vidurupio pritaikymo vandens keliams darbai bei užkardyti Neries gilinimo planai.
„Mūsų pagrindinis tikslas – apsaugoti unikalų gamtos turtą. Neris – lygumų upė, įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą. Jos sraunumos, vadinamos rėvomis, yra didžiausia vertybė“, – LRT.lt sakė vienas iš kreipimosi į VIGF iniciatorių, asociacijos „LT Žuvys“ vadovas Martynas Počebutas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- NVO ir mokslininkai dėl grupės ieškinio rengimo kreipėsi į Viešojo intereso gynimo fondą (VIGF) ir jau pasiekė pirmųjų rezultatų.
- Siekiama peržiūrėti vandens kelių sąrašą ir iš jo išbraukti Nerį bei Nemuno vidurupio atkarpą ties Alytumi ir Druskininkais.
- Šiuo metu grupės ieškinio teikimo procesas yra sustabdytas.
- Neries pritaikymas laivybai nuo Vilniaus iki Kauno vis dar yra idėjų lygmenyje.
Pasak jo, planuojami hidroinžineriniai darbai neigiamai paveiktų „Natura 2000“ teritorijos ekosistemas, sunaikintų saugomų žuvų rūšis. „Neryje yra beveik pusė visų Lietuvos lašišų nerštaviečių. Be to, tai – vienintelė Lietuvos upė, kurioje galėtų veistis aštriašnipis eršketas, kurio populiacija šiuo metu atkuriama. Jei rėvos būtų pagilintos ir įrengtas laivakelis, daugeliui žuvų rūšių nebeliktų vietos. Todėl mes siekiame visomis priemonėmis neleisti, kad tai įvyktų“, – pabrėžė M. Počebutas.
VIGF iniciatyvą LRT.lt komentavęs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) docentas, geografas Laurynas Jukna atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienas svarbiausių kreipimosi į institucijas tikslų – peržiūrėti Vandens kelių sąrašą ir iš jo išbraukti visą Neries upę bei dar neišgilintą Nemuno vidurupio dalį. „Kaip teigė VVKD vienoje konferencijoje: „Jeigu upės nėra sąraše, ten nėra ir mūsų.“ Taigi, jeigu Neries ir Nemuno vidurupio nebus Vidaus vandens kelių sąraše, VVKD veikla tose teritorijose bus oficialiai ribojama, o visuomenės poreikiai geriau patenkinti“, – aiškino L. Jukna.
Teisėkūros spragos – pagrindinė problema
Pasak VIGF vadovo, advokato Sauliaus Dambrausko, šiuo metu grupės ieškinio teikimo procesas yra sustabdytas. Valdžios institucijos parodė geranoriškumą ir norą tartis dėl visuomenei svarbaus upių klausimo. „NVO atstovai ir mokslininkai į mane kreipėsi dar gegužės pabaigoje, o parengtą reikalavimą institucijoms pateikiau liepos 29 d., – patikino S. Dambrauskas. – Šiuo atveju siekėme atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad, vengiant tiesioginės konfrontacijos su visuomene, būsime pasirengę tęsti kovą teisiniu keliu.“
Jo teigimu, pirminė institucijų reakcija į VIGF kreipimąsi atitiko lūkesčius. „Kiek girdžiu iš neoficialių šaltinių, vyko pasitarimai, ir institucijos nusprendė, kad nenorėtų bylinėtis su Viešojo intereso gynimo fondu. Tai rodo, kad valdžios institucijos iš tiesų nori spręsti šį klausimą ir suvokia jo svarbą“, – akcentavo advokatas ir pridūrė, kad teisėkūros spragos yra diskusijų apie upių kelių plėtros problemas pamatas.
„Kai prasideda manipuliacijos teisės normomis, kyla klausimų: ar kalbame apie upės valymą, ar gilinimą. Tai skirtingi dalykai. Gilinti vagos negalima, nes taip keičiama visa ekosistema, o valyti būtina. Turime aiškiai atskirti šias sąvokas, kad nebūtų deklaruojama viena, o daroma kita“, – pabrėžė S. Dambrauskas.
Institucijos atviros dialogui, o hidroinžinerinių darbų poveikis Nemunui vis dar tiriamas
Kad valdžios institucijas pasiekė VIGF kreipimasis, LRT.lt patvirtino tiek VVKD, tiek ir Aplinkos ministerija (AM). AM komentare raštu nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys vidaus vandens kelių įrengimą ir priežiūrą, turi būti peržiūrėti. „Siekiant užtikrinti sprendimų pagrįstumą ir tvarumą, į teisės aktų peržiūrą bus įtraukiama mokslo bendruomenė“, – teigė ministerija.
VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas LRT.lt taip pat pateikė savo poziciją dėl VIGF kreipimosi. „Direkcija (VVKD – LRT.lt past.), kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytoja, atsakingai vertina visus su aplinkosauga ir laivybos saugumu susijusius klausimus. Šiuo metu darbai Nemune aukščiau Kauno ir Neries upėje nevykdomi. Jie galėtų būti tęsiami arba pradėti tik gavus atsakingų institucijų sprendimus ir išvadas dėl poveikio aplinkai“, – aiškino V. Vinokurovas.
Pasak jo, VVKD supranta visuomenės ir mokslininkų nuogąstavimus, tačiau užtikrina, kad jokių darbų neatlieka be atsakingų institucijų sprendimų. „Vidaus vandens keliai yra valstybės transporto arterija, galinti sumažinti kelių apkrovą, CO₂ emisijas ir užtikrinti darnią plėtrą. Savo veikloje visuomet siekiame suderinti laivybos poreikius su aplinkos apsauga“, – tvirtino VVKD generalinis direktorius.
Remiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) LRT.lt pateiktais duomenimis, šiuo metu vis dar tiriama, kaip hidroinžineriniai darbai Nemuno vidurupyje ties Alytumi ir Druskininkais paveikė upę tiek hidromorfologijos, tiek faunos požiūriu. „Siekdami įvertinti jau atliktų darbų poveikį, AAD užsakė tyrimus. (...) Šiuo metu mokslininkų, tyrėjų parengtos ataskaitos vertinamos. Nustačius žalą aplinkai, jos dydis bus apskaičiuotas neplaninio patikrinimo metu“, – rašoma AAD komentare.
Laivyba Neryje – tik idėjos?
Tiesa, diskusijos dėl galimos laivybos organizavimo Neryje tebevyksta. Nors šių metų pradžioje Seime vykusiose diskusijose dėl laivybos VVKD vadovas V. Vinokurovas teigė, kad krovininė laivyba galėtų vykti tarp Kauno ir Jonavos, o iki sostinės būtų galima plėtoti pramoginę laivybą, šiuo metu VVKD nurodo, kad Neries pritaikymas laivybai nuo Vilniaus iki Kauno vis dar yra tik idėjos.
„Šiuo metu nėra suplanuota jokia veikla Neryje tarp Vilniaus ir Kauno. Apie konkrečius sprendimus galėtume kalbėti tik atlikę išsamią analizę, išklausę visas suinteresuotas puses, įvertinę poveikį aplinkai ir ekonominį pagrįstumą“, – aiškino VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas. Jis pridūrė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso ne tik direkcijai, bet ir kitoms kompetentingoms institucijoms bei Vyriausybei, kuri turi galimybę keisti ir patvirtinti valstybinės reikšmės Vidaus vandens kelių sąrašą.
„Esame atviri dialogui ir kompromisų paieškai su mokslininkais, visuomenininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Jokie sprendimai dar nepriimti – jie bus svarstomi tik išklausius visas puses ir gavus reikiamus leidimus. Todėl kalbėti apie „besaikį kasimą“ ar žuvų išnykimą yra klaidinga“, – pabrėžė VVKD vadovas.
Savo poziciją laivybos Neryje klausimu taip pat išreiškė ir Aplinkos ministerija. „Aplinkos ministerija palaikytų aplinkai draugišką laivybą, kuri būtų suderinta su aplinkos apsaugos principais, nekeltų žalos ekosistemoms, nepažeistų natūralaus upių režimo ir nereikalautų jų pertvarkymo. Tačiau tokių tikslų įgyvendinimui būtina peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandens kelių įrengimą ir priežiūrą“, – rašoma Aplinkos ministerijos komentare.
Neryje – tik plokščiadugniai laivai
Kaip sako LRT.lt kalbinti ekspertai, kadangi Neris – natūrali lygumų upė, joje galėtų vykti tik pramoginė laivyba plokščiadugniais laivais. „Neris buvo įrašyta į Vandens kelių sąrašą, nors niekada ten nebuvo vandens kelio ir negalėjo būti pagal tokius parametrus, kokie yra planuojami. Jeigu laivyba Neryje ir vyko, tai tik plokščiadugniais laivais, kurie buvo pritaikyti prie upės, o ne atvirkščiai“, – atkreipė dėmesį asociacijos „LT Žuvys“ vadovas M. Počebutas.
Anot jo, diskusijose apie vandens kelių plėtrą dažnai pateikiami užsienio upių, tarkim, Dunojaus ar Reino, pavyzdžiai, tačiau neįvertinama, kad didžiosios Europos upės yra ne tik didesnės ir vandeningesnės, bet ir jau seniai pritaikytos laivybai. „Siekiant nepažeisti Neries ekosistemos, šioje upėje turėtų būti leidžiama plaukioti tik baidarėmis, valtimis ir kitais plokščiadugniais laivais“, – savo įžvalgomis dalijosi M. Počebutas.
Be kita ko, kaip pabrėžė LRT.lt kalbintas VU CHGF docentas, geografas L. Jukna, Neryje vandens lygis labai svyruoja, todėl dabartinėmis sąlygomis galėtų plaukioti tik plokščiadugniai kateriai. „Vasaros sezono metu, kai laivyba aktualiausia, vandens lygis Neryje prie Vilniaus gali svyruoti apie vieną metrą. Šiemet turėjome palankias sąlygas dėl šalto rugpjūčio ir daug lietaus, tačiau pagal daugiamečius rodiklius Neryje vandens lygis paprastai būna žemas. Be to, upės rėvos yra akmeningos, o gylis siekia vos keliasdešimt centimetrų, todėl kateriai praktiškai nepraplauktų“, – aiškino L. Jukna.
Jo teigimu, norint vykdyti aktyvią katerių laivybą, VVKD turėtų sužymėti Neries farvaterį. „Vietomis jo nėra, ypač rėvose, o sužymėjus kelią būtina prižiūrėti tiek vandens kelią, tiek gylį. Tai iš esmės reiškia poreikį didinti gylį“, – akcentavo VU CHGF docentas, geografas L. Jukna.
