„Via Lietuva“ pradeda krašto kelio Molėtai–Pabradė (Nr. 173) tvarkymą – dėl siauros važiuojamosios dalies ir nepatogaus lenkimo vairuotojų ne itin mėgstamas kelias pasikeis neatpažįstamai. Iš viso bus rekonstruota 23,7 km šio kelio. Nors darbai dar tik įsibėgėja, dalyje maršruto jau dirba rangovai, kituose ruožuose pasirašytos sutartys, o likusiems – vyksta viešieji pirkimai.
Atnaujinamas kelias patenka į vadinamųjų „siaurukų“ – kelių, kurių važiuojamoji dalis siauresnė nei 5 metrai – sąrašą. Tokie keliai dažnu atveju jungiasi su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) keliais. Dėl to jų modernizavimas yra vienas pagrindinių prioritetų.
„Molėtai–Pabradė kelias yra vienas iš vadinamųjų „siaurukų“, kurie jau greitai liks praeityje. Nuosekliai kuriame modernesnį ir patikimesnį kelių tinklą visoje Lietuvoje, o svarbiausia, užtikriname saugesnį kasdienį susisiekimą regionų žmonėms – nuo kelionių į darbą ar mokyklą iki lengvai pasiekiamų sveikatos priežiūros paslaugų“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Molėtai–Pabradė kelio rekonstrukcija įgyvendinama etapais, nuosekliai skirstant į penkis kelio ruožus – nuo jau tvarkomų atkarpų iki dar tik planuojamų darbų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad atnaujinimas vyktų sklandžiai ir mažiau trikdytų eismą.
„Dar vienas „siaurukas“ sulaukė savo eilės. Atnaujintas kelias atitiks šiuolaikinius saugumo standartus, užtikrins patikimą karinį mobilumą Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms ir pagerins regionų pasiekiamumą. Po rekonstrukcijos ši jungtis taps saugesnė visiems eismo dalyviams bei atvers naujas galimybes vietos turizmo plėtrai“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Kelias Molėtai–Pabradė siauras, o vietomis vos 5 metrus siekianti važiuojamoji dalis neleido saugiai prasilenkti transporto priemonėms, vairuotojai buvo priversti nuolat sukti į kelkraščius, kurie nors ir sutvarkius juos, vėl būdavo išdaužomi. Situaciją dar labiau pablogino magistralės Vilnius–Utena (A14) remontas, kurio metu šiuo keliu buvo važiuojama norint aplenkti remontuojamą kelio A14 ruožą – esant intensyvesniam eismui, kelio danga dar labiau nusidėvėjo.
Po rekonstrukcijos dabartinis „siaurukas“ taps saugiu keliu su 7 metrų pločio asfaltuota važiuojamąja dalimi bei saugos juostomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo keliu juda Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų technika į Pabradės poligoną, konstrukcija bus sustiprinta. Tvarkant kelią bus diegiamos modernios saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės: specialios varliagyvių tvorelės, įrengiami nauji autobusų stotelių paviljonai, atnaujintas apšvietimas gyvenvietėse.
Šiuo metu darbai jau pradėti daugiau nei dviejų kilometrų ilgio ruože nuo Inturkės gyvenvietės pabaigos iki Ūtos kaimo pradžios (15,4 iki 17,9 km). Šią atkarpą už beveik 3,5 mln. eurų su PVM tvarko AB „Eurovia Lietuva“. Vykdant darbus, eismas organizuojamas uždarant po pusę važiuojamosios dalies.
Pagal su AB „HISK“ pasirašytą sutartį, šiuo metu projektuojamas kelio ruožas nuo 1,8 iki 6,1 km – čia rangos darbus planuojama pradėti kitais metais, o juos užbaigti iki 2028 m. Darbų vertė – 5,7 mln. Eur su PVM. UAB „Fegda“ artimiausiu metu pradės darbus ruože nuo 23,1 iki 27,0 km. Šio projekto, kurio sutarties suma taip pat siekia 5,7 mln. Eur su PVM, pabaiga numatyta 2027 m.
Likusiuose dviejuose kelio ruožuose – nuo 6,1 iki 10,98 km bei nuo 27,05 iki 35,12 km – darbus planuojama pradėti dar šiais metais, o baigti iki kitų metų pabaigos. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų konkursai, o sutartis su rangovais tikimasi pasirašyti dar šių metų gegužės ar birželio mėnesį.
Kelio Molėtai–Pabradė ruožas nuo 10,985 iki 15,405 km sutvarkytas jau anksčiau. Čia paklotas naujas asfaltas, įrengta triukšmo užtvara, sutvarkytos autobusų stotelės, įrengti pėsčiųjų takai neįgaliesiems, per Inturkės gyvenvietę paklota tylioji danga triukšmo mažinimui. Vykdant projektą, rekonstruotas tiltas tarp Vašuoko ir Galuonų ežerų.
Šis projektas turi ne tik transporto, bet ir didelę gamtosauginę bei kultūrinę reikšmę. Rekonstruojamo kelio dalis patenka į „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią Labanoro regioninio parko teritoriją, todėl visi darbai atliekami griežtai laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Atnaujinta infrastruktūra taip pat palengvins turistų srautus bei priėjimą prie kultūros paveldo objektų, užtikrinant, kad kelionė per vienas gražiausių Lietuvos vietų būtų ne tik patogi, bet ir saugi.
