Naujų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį šoktelėjo į viršų, vartotojams atsigręžus į elektromobilius, kai dėl karo Viduriniuose Rytuose smarkiai pakilo benzino kainos, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) registracijos duomenimis, bendri pardavimai kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, augo 12,5 proc. – iki 1,16 mln. transporto priemonių.
Šis šuolis padėjo rinkai pasiekti 4 proc. augimą per pirmąjį ketvirtį, po nuosmukių sausio ir vasario mėnesiais.
Visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimai šoktelėjo 49 proc., o iš tinklo įkraunamų hibridų – 20 proc.
Per pirmąjį ketvirtį hibridai buvo populiariausias Europos vartotojų pasirinkimas – jie sudarė 37 proc. visų pardavimų. Iš tinklo įkraunami hibridai užėmė dar 10 proc. rinkos dalies.
Paprastų benzininių automobilių rinkos dalis tą ketvirtį smuktelėjo iki 23 proc. (palyginti su 28 proc. prieš metus).
Visiškai elektrinės transporto priemonės dabar užima šiek tiek daugiau nei 19 proc. rinkos.
ACEA pažymėjo, kad elektromobilių pardavimo rezultatai įvairiose šalyse labai skyrėsi, o Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje užfiksuotas didelis augimas.
Benzino kainos visoje Europoje šoktelėjo po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis bombardavo Iraną – dėl to beveik nutrūko naftos eksportas iš Persijos įlankos, o Iranas atsakė atakomis prieš viso regiono energetikos objektus.
Tuo tarpu Belgijoje ir Nyderlanduose pardavimai krito.
„Volkswagen“ grupė pirmąjį ketvirtį išlaikė pirmąją vietą ES rinkoje, nors jos rinkos dalis susitraukė iki 26,4 proc., nepaisant šiek tiek ūgtelėjusių pardavimų.
Taip atsitiko dėl to, kad „Stellantis“ grupė, kurios prekės ženklų „Fiat“, „Citroen“ ir „Opel“ pardavimai sparčiai augo ir padidino grupės rinkos dalį.
Kita didelė Europos automobilių gamintoja – „Renault“ – pirmąjį ketvirtį fiksavo pardavimų nuosmukį dėl transportavimo problemų, kurios palietė jos pigių automobilių prekės ženklą „Dacia“.
„Tesla“ pardavimai šoktelėjo beveik 60 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kai įmonės savininko Elono Musko dalyvavimas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje buvo atbaidęs Europos vartotojus.
