Korupcija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje: duodami kyšiai už persėdimą į kitą autobusą?

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje – ilgos eilės, nervai ir skuba. Autobusai ilgoms valandoms užstringa prie pasienio kontrolės punkto. Tuo tarpu keleiviai, nenorėdami prarasti brangaus laiko ir rizikuoti pavėluoti į lėktuvą ar svarbų susitikimą, griebiasi neteisėtos praktikos – persėda į arčiau patikros punkto stovinčius autobusus. Ir persėda ne nemokamai, o susimokėję vairuotojui.

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

„Tiesiog prieina prie vairuotojo ir paprašo“

Violeta (vardas pakeistas), viena iš reiso Minskas–Vilnius keleivių, interviu LRT.lt pasakojo savo akimis mačiusi, kaip tai vyksta.

„Keli žmonės tiesiog išbėgo iš mūsų autobuso ir persėdo į kitą, stovėjusį arčiau kontrolės punkto. Po to, atvirkščiai, pas mus įsėdo žmonės iš autobusų, stovėjusių už mūsų, nes eilė tęsėsi kelis kilometrus, stovėjo ne mažiau kaip penkiolika autobusų. Viskas vyko visų akivaizdoje, niekas to neslėpė“, – sako ji.

Pasak pašnekovės, žmonės tiesiog prieina prie vairuotojų ir prašo: „Paimkite mus.“ O jei kas skuba į lėktuvą, ieško net lengvųjų automobilių ir maldauja pavežti.

Paklausta, ar pati matė pinigų perdavimo momentą, moteris atsako atsargiai: „Ne, nemačiau. Žinoma, vairuotojas paeina į šoną, už kampo, ir ten susitaria. Viskas vyksta dar iki užtvaros. Kai autobusas privažiuoja kontrolės punktą, vairuotojas nurodo keleivių skaičių – ir tada jau niekas nesužino, kas iš kur persėdo.“

„Girdėjau apie 50 eurų“

Aleksandras (vardas pakeistas), kurio giminaičiai neseniai keliavo per sieną, patvirtina, kad vairuotojų papirkinėjimo praktika egzistuoja.

„Žmonės, kurie vėluoja į lėktuvą, eina ir klausia vairuotojų, ar galėtų juos pavežti. Žinoma, už pinigus. Girdėjau, kad suma yra 50 eurų. Kai kam gal daugiau, kai kam mažiau“, – sako Aleksandras.

Anot jo, kai kurie keleiviai piktinasi: „Ar tai apskritai teisėta? Kodėl vairuotojas taip elgiasi?“ Tačiau vairuotojas atsako: „Pabandykite tai įrodyti.“

„Juk viskas vyksta neoficialiai. Kai kam pavyksta persėsti, o kiti toliau sėdi ir laukia“, – sako jis.

Pasak Aleksandro, eilės pasienyje tapo įprastu dalyku: „Giminaičiai sakė, kad jų autobusas vien Baltarusijos pusėje stovėjo pusantros valandos, tai buvo maždaug prieš savaitę. Lenkijoje rašoma, kad laukimas išvykstant iš Baltarusijos trunka nuo 4 iki 7 dienų, eilėje yra daugiau nei 4000 automobilių. Autobusai, žinoma, pravažiuoja greičiau, bet ir jie užtrunka.“

Apie tai aktyviai diskutuojama ir Vilniaus rusakalbių grupėse socialiniuose tinkluose. Žmonės dalijasi istorijomis apie „mokesčius“ vairuotojams, persėdimus tiesiai prieš kontrolės punktą ir eiles, dėl kurių daugelis pavėluoja į skrydžius ir praranda daug nervų.

Keleiviai pasakoja, kad arčiau kontrolės punkto stovinčių autobusų vairuotojai sutinka už tam tikrą mokestį paimti žmones iš eilės galo. „Tokios „paslaugos“ kaina svyruoja nuo 40 iki 60 eurų. Sunku pasakyti, ar tokie sandoriai yra teisėti, bet, sprendžiant iš visko, ši praktika vis labiau plinta“, – rašo vienas socialinių tinklų naudotojas.

„Toks“: „Panašu į neteisėtą veiklą“

Keleivių pervežimą iš Lietuvos į Baltarusiją daugiausia vykdo dvi bendrovės – Lietuvos „Toks“ ir Baltarusijos „Minsktrans“. Yra dar keletas Baltarusijos bendrovių, kurios užima nedidelę rinkos dalį. LRT.lt kreipėsi į „Minsktrans“ ir keletą kitų Baltarusijos bendrovių su prašymu pakomentuoti situaciją, tačiau atsakymo nesulaukė.

Tuo tarpu Lietuvos bendrovė „Toks“ keleivių liudijimus apie galimą vairuotojų korupciją vertina atsargiai.

„Girdėjome, kad tokia praktika egzistuoja prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, ir tam netgi naudojami specialūs autobusai. Sunku įsivaizduoti, kaip tokia schema galėtų veikti prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos, kur visi reisai yra užpildyti, o autobusai pastarosiomis dienomis važiuoja nenukrypdami nuo grafiko“, – komentavo įmonės atstovai.

Jų teigimu, „Toks“ dalis aptarnaujant šį maršrutą nėra tokia didelė.

„Reikia pažymėti, kad bendrovė „Toks“ turi tik 4 LTSA (Lietuvos transporto saugumo administracijos) išduotus leidimus reisams iš Vilniaus į Minską, ir kasdien atlieka 3–4 reisus „Eurolines“ autobusais. Tai sudaro mažiau nei penktadalį visų reisų, daugiau nei 80 proc. reisų vykdo kitos bendrovės, todėl negalime apibendrintai vertinti tokių teiginių pagrįstumo“, – aiškina vežėjo atstovai.

Jie pabrėžia, kad keleivių persėdimas už pinigus turi neteisėtos veiklos požymių.

„Nupasakota situacija turi neteisėtos komercinės veiklos požymių. Pranešti apie tokio pobūdžio veiksmus yra kiekvieno piliečio pareiga, o „Toks“ administracija nedelsdama reaguotų į tokius pranešimus, kaip ir į bet kurį kitą skundą“, – teigia bendrovės atstovai.

Į klausimą, kaip elgtųsi bendrovė, jei tokie atvejai pasitvirtintų, „Toks“ atsako vienareikšmiškai:

„Jei tokie atvejai pasitvirtintų, toks asmuo ar asmenys nebedirbtų mūsų įmonėje, o jų nusižengimas būtų nagrinėjamas įstatymų numatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, dėkojame už informaciją – informuosime savo vairuotojus apie jūsų pastabą ir dar kartą priminsime jiems bei keleiviams jų teises ir pareigas.“

„Toks“ vadovas: problemų kur kas daugiau

Pateikusi oficialų atsakymą į LRT.lt užklausą, bendrovė „Toks“ nusprendė išsamiau pakomentuoti situaciją dėl autobusų reisų į Baltarusiją. Pasak „Toks“ vadovo Vitalijaus Belousovo, bendrovė šiuo metu užima apie 13 proc. keleivių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos rinkos. Jo teigimu, nors eilės pasienyje pastaruoju metu sutrumpėjo, pagrindinė tarptautinių reisų problema yra susijusi su ilgu autobusų stovėjimu Baltarusijos pasienyje.

„Didžiausia problema yra į Baltarusiją važiuojantys vairuotojai. Jiems užstrigus pasienyje, pažeidžiamas darbo ir poilsio režimas. Vairuotojas negali važiuoti ilgiau, nei nustatyta, kitaip turėsime problemų su darbo inspekcija. Bet aš nieko negaliu padaryti: jis atvyko prie sienos, ten užstrigo, grįžo – ir tai ne jo kaltė“, – interviu LRT.lt aiškino V. Belousovas.

Dėl tokių situacijų bendrovei skiriamos baudos, nors, kaip pabrėžia vadovas, „vairuotojai nėra kalti, tai sistemos problema“. Tuo tarpu reisai į Minską išlieka paklausūs.

„Vairuotojas gauna pakankamai, norinčių važiuoti į Minską yra daug“, – pažymi V. Belousovas. Jo teigimu, dažniausiai tokiuose maršrutuose dirba du vairuotojai, kad būtų galima paskirstyti darbo krūvį.

Antroji didelė problema susijusi su bilietų pardavimu. „Apie 50 proc. bilietų parduodama internetu, 30 proc. – kasose, bet apie 20 proc. parduoda vairuotojai. Čia ir gali atsirasti piktnaudžiavimo atvejų: pasak gandų, vairuotojai kartais paima pinigus, bet neišduoda bilietų. Be to, yra ir tokių „sumanių“ keleivių, kurie specialiai ieško galimybės susitarti dėl mokėjimo grynaisiais“, – pasakoja V. Belousovas.

Tai sukuria tam tikrų rizikų ir pasienyje: „Tokie keleiviai nėra įtraukti į sąrašus, todėl, jei vyksta patikrinimas, jie gali slėptis tualetuose ar net bagažinėje. Būna ir kontrabandos atvejų – nuo alkoholio ir cigarečių iki rimtesnių daiktų.“

Be to, pasak V. Belousovo, prie sienos atsirado nelegalių papildomų pajamų schemų: „Šiuo metu pėstiesiems ar dviratininkams negalima kirsti sienos, tačiau yra informacijos, kad kai kurie vairuotojai ima po 5–10 eurų ir perveža žmones per kontrolės punktą. Tai tampa jų asmeniniu papildomu verslu.“

„Tokios istorijos yra rimtas iššūkis bendrovei“, – reziumuoja „Toks“ vadovas.

Kaip jau rašė LRT.lt, dėl 2024 m. įvestų apribojimų bendrovė turėjo sumažinti reisų į Baltarusiją skaičių. Dėl to rugpjūčio mėnesį kai kuriems keleiviams teko grąžinti bilietus; žmonės, pasak „Toks“ vadovo, dėl to yra labai nepatenkinti ir išlieja emocijas kasininkams.

Apskritai, pabrėžia V. Belousovas, pagrindinis įmonės dėmesys skiriamas pervežimų mieste sutartims Lietuvoje – įmonė laimėjo konkursus Klaipėdoje ir Alytuje, ruošiasi konkursui Vilniuje. Pagrindinis tikslas – plėtoti infrastruktūrą ir transportą didžiuosiuose šalies miestuose.

„Reisai į Minską vykdomi nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Ši veikla vykdoma seniai, ne mes ją pradėjome. Šiuo metu kelionės į Baltarusiją sudaro vos 6 proc. mūsų pervežimų, ir jei valstybė nuspręs, kad tai nepriimtina, mes esame pasirengę jų atsisakyti“, – sako jis, pabrėždamas, kad šių reisų paklausa yra didžiulė.

Tarnyba: reikia kreiptis į policiją

Tuo tarpu Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi duomenų apie galimus pažeidimus ir kyšininkavimą pasienyje, apie kuriuos praneša keleiviai. Taip teigiama tarnybos komentare LRT.lt.

„Galimi pažeidimai, jei jie ir įvyksta, įvyksta Baltarusijos Respublikos teritorijoje, todėl tokios informacijos mes neturime“, – teigia Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos komunikacijos skyriaus vadovė Lina Laurinaitytė. Ji pažymi, kad tarnyba nepalaiko ryšių su atsakingomis Baltarusijos institucijomis.

Lietuvos transporto saugumo administracija taip pat pareiškė nieko apie šią problemą negirdėjusi.

„Visų pirma, jei tikrai yra duomenų apie vairuotojų papirkinėjimą, apie tai būtina pranešti policijai“, – pareiškė LTSA komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė.

Pasak jos, mažai tikėtina, kad vežėjai sutiktų vežti keleivius iš konkurentų autobusų. „Sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, „Transinesta“ priimtų „Toks“ keleivius. Tai draudžia keleivių vežimo taisyklės. Jei keleivis nori pakeisti bilietą kelionės metu, tai įmanoma, bet tik autobusų stotyje arba numatytoje maršruto stotelėje, o ne pasienio poste“, – pabrėžė E. Kučinskaitė.

Agentūra teigia nuolat palaikanti ryšį su kontrolės zonose dirbančiais pasienio pareigūnais. „Mes negavome iš jų jokių panašių pranešimų. Tačiau jei ateityje kas nors panašaus pasikartotų, būtinai sureaguosime“, – priduria LTSA atstovė.

Be to, pasak E. Kučinskaitės, šiuo metu situacija pasienyje pagerėjo. „Autobusų srautas sumažėjo, todėl persėsti į kitą reisą būtų dar sudėtingiau“, – pažymi ji.

Baltarusiai keliauja penkis kartus dažniau nei lietuviai

Šiais metais Baltarusijos piliečiai sieną kirto beveik penkis kartus dažniau nei Lietuvos piliečiai. Tai patvirtina Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys, kuriuos LRT.lt pateikė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Didžiausias aktyvumas buvo stebimas vasarą (birželio–liepos mėnesiais) – tai, tikriausiai, susiję su atostogų sezonu, asmeninėmis kelionėmis ir prekybos aktyvumu.

2025 m. rugpjūtį skirtumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos piliečių kelionių buvo ypač pastebimas. Baltarusijos piliečiai sieną kirto 50 378 kartus, o Lietuvos piliečiai – 9 735 kartus. Taigi, baltarusių buvo daugiau nei penkis kartus daugiau.

Šiais metais Baltarusijos piliečiai sieną kirto 391 664 kartus, o unikalių asmenų skaičius siekė 184 264. Daugiausiai žmonių keliavo liepos mėnesį (63 742), mažiausiai – vasarį (39 949). Vidutiniškai Baltarusijos piliečiai per mėnesį sieną kirto apie 48–49 tūkstančius kartų. Skirtumas tarp bendro sienos kirtimų skaičiaus ir unikalių asmenų skaičiaus rodo, kad daugelis keliavo ne vieną kartą.

Šiais metais iš viso užregistruoti 82 723 Lietuvos piliečių sienos kirtimo atvejai, unikalių asmenų – 29 443. Kelionių pikas buvo liepos mėnesį (11 878), mažiausias aktyvumas – vasarį (9 438). Vidutiniškai per mėnesį užregistruota apie 10 tūkst. sienos kirtimų, tai beveik penkis kartus mažiau nei Baltarusijos piliečių. Kaip ir baltarusiai, Lietuvos piliečiai keliavo ne po vieną kartą.

Iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Baltarusijos piliečiai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 518 331 kartą, tai yra 300 tūkstančių kartų mažiau nei 2023 m. (818 951). Lietuvos piliečių sienos kirtimo atvejų skaičius sumažėjo dar labiau: 86 340 kelionių, palyginti su 261 773 kelionėmis prieš metus, t. y. daugiau nei tris kartus.

„Laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 metų akivaizdžiai sumažėjo sienos kirtimų tiek tarp Baltarusijos piliečių (2,1 karto), tiek ir tarp Lietuvos piliečių (3,2 karto). Palyginti su laikotarpiu iki 2023 metų, sumažėjimas būtų dar didesnis“, – teigia G. Mišutis.

Jis pabrėžia, kad šiuo metu išvažiuojant iš Lietuvos į Baltarusiją per du veikiančius pasienio kontrolės punktus – Medininkus ir Šalčininkus – didelių eilių nėra.

„Pavyzdžiui, praėjusią savaitę lengvųjų automobilių vairuotojams nereikėjo laukti eilėje arba laukimo laikas kai kuriais atvejais siekė iki 2 valandų. Krovininių automobilių laukimo laikas svyravo nuo 1 iki 6 valandų. Palyginti su ankstesnių metų susiformuodavusiomis eilėmis, tai yra labai nedideli skaičiai“, – pažymi G. Mišutis.

Jo duomenimis, kontrolės punktuose ar šalia jų praktiškai neužfiksuota jokių rimtų incidentų, susijusių su į Baltarusiją vykstančiais vairuotojais.