Naujų automobilių pardavimo skaičiai vis dar rodo nemenkos dalies europiečių norą persėsti į elektromobilius, rašoma „Velocitos“ pranešime. Tačiau aukštesnių lūkesčių turintys vairuotojai neretai susiduria su dilema: ar elektra varoma transporto priemonė gali sėkmingai pakeisti ir tuos modelius, kurie iki šiol buvo neatsiejami nuo galingų vidaus degimo variklių? Ar gausesnės, prie erdvių SUV modelių pripratusios šeimos rastų ką pasirinkti elektriniame segmente?
Patogumas ir erdvė – būtini
Didelės šeimos dažnai renkasi „premium“ segmento SUV modelius dėl jų užtikrinamos erdvės ir komforto – būtinų savybių tiek kasdienėms kelionėms po miestą, tiek ilgoms išvykoms. Tokiuose automobiliuose, tikėtina, nuolat važinės bent keturi ar penki žmonės, dėl to didesnė erdvė antroje ar net trečioje sėdynių eilėje, apgalvota ergonomika ir komforto atributai tampa itin svarbūs.
Todėl gamintojams, siekiantiems šį vairuotojų segmentą persodinti į elektromobilius, būtina pasiūlyti modelius, atitinkančius minėtus kriterijus – ir ne tik juos. Šeimoms svarbūs ir tokie technologiniai patogumai kaip intuityvios informacijos ir pramogų sistemos, modernios ryšio bei saugumo technologijos.
Laidos „Autopilotas“ žurnalistas Vytenis Kudarauskas pastebi, kad vertinant komforto bei saugumo įrangą, išmaniąsias technologijas ir bendrą kokybę, tradicinių „premium“ žaidėjų pozicijas jau ima vytis vidutinės klasės gamintojų naujausi elektromobiliai.
„Šiuo atžvilgiu vyksta didelė konkurencija. Norėdami pritraukti vairuotojus bei jų šeimas, gamintojai deda dideles pastangas ir investicijas. Šiandien, įsėdus, tarkime, į vidutinės klasės gamintojo, bet aukštesnio lygio modelį, tikrai galima pajusti „premium“ savybes – komfortą, praktiškumą ir technologijas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau, jo teigimu, vis dar išlieka tam tikrų slenksčių, kuriuos pirkėjai turi perlipti.
„Kai kuriuos – pavyzdžiui, įvaizdį – įveikti nesunku: išbandęs automobilį pajunti aukštesnį lygį ir supranti, kad jį renkiesi pirmiausia dėl savęs, tad ženkliukas nebeturi tokios didelės reikšmės. Kitas slenkstis susijęs su kaina. Elektromobilių įsigijimo kaina vis dar didesnė, todėl verta pasiskaičiuoti, ar elektromobilis tinka konkrečiai pirkėjo kasdienybei“, – dėsto ekspertas.
Palygino hibridą ir elektromobilį
Dideli prabangūs visureigiai iki šiol buvo paskutinis vidaus degimo variklių bastionas: dyzelinės ir benzininės šešių ar net aštuonių cilindrų jėgainės vis dar diktavo standartus. Tačiau į šį elitinį klubą pretenduojantys elektromobiliai irgi turi ką pasiūlyti.
„Jei anksčiau atrodė savaime suprantama, kad didelį galingumą ir dinamiką gali pasiūlyti tik „premium“ gamintojai, turintys didelio darbinio tūrio brangius vidaus degimo variklius, tai elektrinės pavaros šią atskirtį panaikino“, – tikina V. Kudarauskas.
Tą puikiai iliustruoja populiarios automobilininkų platformos „Top Gear“ atliktas bandymas, kuriame akis į akį susitiko du skirtingos koncepcijos septynviečiai: elektra varomas 5 metrų ilgio ir 2,6 tonos svorio „Kia EV9“ bei 6 cm trumpesnė, beveik 2,4 tonos sverianti, įkraunamojo hibrido technologija aprūpinta skandinavų ikona „Volvo XC90“.
Ekspertai vertino rodiklius, kurie didelėms šeimoms itin svarbūs. „Kia EV9“ bagažinė talpina nuo 308 iki 2 393 l, priklausomai nuo sulankstytų sėdynių konfigūracijos, o salone gali būti net pasukamos antrosios eilės kėdės (šešiavietės versijos) ir gausybė daiktadėžių.
Kadangi EV9 sukonstruotas ant tik elektromobiliams skirtos platformos, kurioje nėra vietą užimančių galios perdavimo mechanizmų, o ratai nustumti toliau į kėbulo kampus, modelis natūraliai pasižymi didesne salono erdve. Savo ruožtu „Volvo XC90“ bagažinė talpina nuo 298 iki 1 941 l.
Palyginti su 19 kWh talpos baterija aprūpintu XC90 įkraunamuoju hibridu, kurio vien elektra nuvažiuojamas atstumas siekia iki 70 km, beveik 100 kWh bateriją turintis „Kia EV9“ gali be sustojimo įveikti iki 505 km. Du bendros 282 kW galios motorai leidžia elektromobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,3 sek., o visų varančiųjų ratų sistema akimirksniu paskirsto iki 700 Nm sukimo momentą, kompiuteriui jį koreguojant pagal kelio sąlygas.
Švedų modelis taip pat turi visų varančiųjų ratų sistemą, išvysto 335 kW galią ir 709 Nm sukimo momentą, o iki 100 km/val. pagreitėja per 5,4 sek.
Galutinėje išvadoje „Top Gear“ savo „Big Family SUV“ teste EV9 skyrė 8 iš 10 balų, o XC90 – 7, pažymėdamas, kad elektrinis „Kia“ siūlo itin modernią išvaizdą, erdvesnį saloną ir išmanesnes sėdynių transformacijas nei švediškas konkurentas.
„Volvo XC90“ stiprybė, „Top Gear“ vertinimu, yra aukščiausios kokybės interjeras ir komfortas. Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad automobilio įkraunamoji hibridinė pavara atrodo pasenusi ir mažiau įtraukianti, palyginti su EV9 elektrine jėgaine.
Logiškesnis pasirinkimas
Viena didžiausių abejonių, stabdančių nuo elektromobilio įsigijimo, vis dar yra jų nuvažiuojamas atstumas ir įkrovimo galimybės. Vis dėlto modernūs, didesnes baterijas turintys elektriniai SUV gali nuvažiuoti 500 ir daugiau kilometrų, todėl sėkmingai varžosi su daugeliu vidaus degimo varikliais varomų konkurentų, mat nemenku degalų apetitu pasižyminčios galingos benzininės jėgainės užtikrina panašų atstumą vienu baku.
Be to, 800 V elektros sistemą turinčio „Kia EV9“ baterija palaiko itin greitą įkrovimą: tinkamoje stotelėje vos per 15 minučių galima papildyti energijos atsargas, pakankamas 249 km nuotoliui. Šeimai su trimis ar daugiau vaikų toks trumpos trukmės sustojimas ilgoje kelionėje prabėga akimirksniu.
Portalo „Automanas.lt“ redaktorius Aivaras Grigelevičius pažymi, kad šiandien persėdimas į elektromobilį nebėra toks bauginantis, kaip atrodė prieš penkerius metus. Įkrovimo infrastruktūra gerokai išplėtota, o patys elektromobiliai stipriai pažengė tiek technologijų, tiek energetinio efektyvumo, tiek įkrovimo greičio požiūriu.
„Žinoma, tam tikrais atvejais – priklausomai nuo specifinių poreikių ar naudojimo scenarijų – elektromobilis gali ir netikti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad septynviečiai SUV didžiąją laiko dalį rieda mieste ir priemiesčiuose, vien analizuojant per degalų bei eksploatacijos išlaidų prizmę, elektromobilis tokioje situacijoje atrodo tiesiog logiškesnis pasirinkimas“, – vertina pašnekovas.
Jo skaičiavimu, per metus nuvažiuojant 10 000 km, vien benzinu varomo modelio išlaidos degalams gali būti mažiausiai keliais tūkstančiais eurų didesnės nei elektrinio automobilio sąnaudos įkrovimui. Kuo didesnis metinis kilometražas, tuo labiau šis skirtumas auga.
„Norint visiškai užpildyti 71 l talpos XC90 degalų baką 1,5 Eur/l kainuojančiu benzinu, tektų išleisti 106,5 Eur. Tuo tarpu EV9 baterijos (99,8 kWh) įkrovimas, net naudojant greitojo įkrovimo stotelę su 0,45 Eur/kWh tarifu, kainuoja apie 45 Eur. Abu automobiliai tokiomis sąlygomis mieste gali nuvažiuoti apie 500–600 km“, – lygina A. Grigelevičius.
