Savaitė vilniečiams prasidėjo sunkiai – dėl avarijų pagrindinėse gatvėse eismas sustojo kone visame mieste. Anot policijos, tokių spūsčių galėjo ir nebūti, bet dalis vairuotojų tiesiog nesutarė, dėl kieno kaltės įvyko nelaimės. Seime jau pasigirdo siūlymų, kaip šią bėdą išspręsti, tam talkintų gatvėse įrengtos vaizdo kameros. LRT.lt kalbinti ekspertai tokią idėją įvertino pozityviai.
Teko stoviniuoti valandą ar netgi ilgiau
Pirmadienio rytą pagrindinėse arterijose avarijų gausa sukaustė sostinę 3 valandoms, pranešė už eismo organizavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės įmonė JUDU. O avarijų išties būta nemažai. Kaip nurodė sostinės pareigūnai, vien rytinio piko metu Vilniaus apskrityje iš viso fiksuota 11 incidentų, beveik visi jie – smulkūs ir techniniai.
Bet rimtų pasekmių būta, tik jas labiau pajuto visi miestiečiai: dėl įvykusių avarijų sustojo eismas Vakariniame aplinkkelyje, Savanorių ir Laisvės prospektuose, Ukmergės, Geležinio Vilko ir kitose aplinkinėse gatvėse. Vairuotojai skundėsi, kad į darbus vėlavo valandą ar netgi daugiau.
Taip pat skaitykite
„Prie „Depo“ sunkvežimis ir dvi lengvosios [mašinos], nuo Lazdynų kalno iki „Depo“ valanda kamštis“, – skelbė vairuotojas, iliustravęs, kiek laiko vairuotojai pirmadienio rytą praleido lūkuriuodami spūstyse.
Policiją kviečia be reikalo
Policijos teigimu, spūstis labiausiai nulėmė vairuotojų ginčai, kas turėtų prisiimti atsakomybę už įvykusias avarijas, o, laukdami pareigūnų, apgadintas transporto priemones eismo dalyviai taip ir palikdavo stovėti važiuojamojoje kelio dalyje.
„Iš esmės dažniausiai tose smulkiose avarijose, kur nėra sutariama dėl kaltės, netgi kokiais 95 proc. atvejų situacija būna aiški, kas yra kaltas. Tik kai kurie žmonės tiesiog nepasitiki, galvoja, kad juos apgaus ir padarys kaltininkais ar pan. Kiti tiesiog neišmano Kelių eismo taisyklių. Bet kuo čia dėta policija abiem atvejais?
<...> Kai įvyksta techninis eismo įvykis, pagal įstatymą žmogui nėra visiškai jokios pareigos kviesti policiją. Būti eismo įvykio vietoje kažkokios įstatyminio imperatyvo taip pat nėra, svarbiausia sutarti dėl kaltės. Bet kai to nepavyksta padaryti, yra kviečiama policija. Ir čia įvyksta toks nonsensas, kadangi policija, atvykusi į avarijos vietą, privalo įforminti eismo įvykį.
O kai kviečiama policija, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių patraukti nebegalima“, – apie spūsčių priežastis LRT.lt sakė Vilniaus kelių policijos 2-osios kuopos vadas Donatas Mankauskas.
Seime – siūlymas problemai spręsti
Dar tą pačią dieną, kai Vilnių sukaustė spūstys, Seimo narys Tomas Tomilinas viešai pasiūlė idėją, kaip būtų galima išspręsti šį iššūkį, – tam reikėtų pakoreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
„Kai avarijos dalyviai sutaria dėl kaltininko, eismo įvykio deklaracijas ir dabar galima pildyti patraukus automobilius ir netrukdant eismui. Problema kyla tada, kai dėl kaltinimo nesutariama, kviečiama policija, o kol ji atvyksta, eismas iš dalies arba visiškai sustoja“, – dėstė parlamentaras.
Anot jo, policijai atvykti į tokio įvykio vietą piko valandomis gali trukti iki valandos ar ilgiau, o tuo metu automobiliai stovi gatvėje ir blokuoja eismą.
„Sprendimas yra įstatymo pakeitimas, kuris leistų tam tikrose specialiu ženklu pažymėtose gatvėse, kur įrengtos vaizdo kameros, taikyti specialią normą ir patraukti automobilius iš įvykio vietos, net avarijos dalyviams nesutariant dėl kaltininko“, – pasiūlė T. Tomilinas.
Ekspertai idėjai pritarė
Vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas tokią parlamentaro idėją įvertino palankiai. Pašnekovo teigimu, toks sprendimus iš tiesų galėtų pagelbėti atlaisvinant gatves nuo per avariją atsiradusių kliūčių.
„Bet aš turiu ir kitą idėją. Reikalas pribrendo, kadangi eismas pasidarė tiek intensyvus, jog laikytis senųjų Kelių eismo taisyklių, pagal kurias eismo įvykio dalyviai nesutaria, ir netgi jeigu sutaria dėl kaltės, pildyti eismo įvykio deklaracijas avarijos vietoje, mašinų nepatraukus, sudėtinga.
Aš manau, kad tas patraukimas turi būti privalomas ir kategoriškas. Pirmiausia, vairuotojai išlipę turi užfiksuoti automobilius ir avarijos vietą telefonais, ir iš karto, nedelsdami, patraukti transporto priemones, jei tai techniškai įmanoma“, – portalui savo siūlymą dėstė A. Pakėnas.
Anot jo, dar vienas sprendimo būdas galėtų būti ir specialių dronų pasitelkimas avarijos vietos operatyviam užfiksavimui.
„Tokiu atveju dronas iš policijos atskristų žymiai greičiau, viską įamžintų iš viršaus ir automobilius vėlgi būtų galima nedelsiant patraukti, netrukdant eismui. O tada jau galima sėdėti ir pildyti eismo įvykio deklaracijas bei aiškintis kaltininką, kai dėl jo nesutariama“, – galimą išeitį pateikė saugaus eismo ekspertas.
Savo ruožtu policijos atstovas D. Mankauskas, vertindamas T. Tomilino idėją, taip pat sutiko, kad vaizdo kameros galėtų būti vienas iš sprendimo būdų, tik, anot pareigūno, šiuo atveju būtų itin svarbu užtikrinti tinkamą techninį įgyvendinimą.
„Mes visą laiką pasisakome už panašius dalykus, kadangi paprastai policijos neturi būti ten, kur nėra sužalotų žmonių. Nes iš tiesų dažniausiai per tokius techninius eismo įvykius nėra kažkokių esminių dalykų. O dėl kamerų – tai pagrindinis klausimas būtų jų kokybė ir ar įamžintas vaizdas būtų tiek kokybiškas, kad tą kaltininką būtų galima nustatyti“, – kalbėjo D. Mankauskas.
Siūloma eismo įvykius pavesti tirti draudikams
LRT.lt primena, kad l. e. p. vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pateikė siūlymą supaprastinti eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių, įforminimą.
Šiais pakeitimais siūloma, kad tokiais atvejais policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams. Tokiu būdu tikimasi sumažinti policijos pareigūnams tenkantį darbo krūvį, kai nagrinėjami techniniai eismo įvykiai.
Visgi patys draudikai nesutinka su siūlymu perimti tokių avarijų, kai dėl aplinkybių eismo dalyviai nesutaria, tyrimus.
Taip pat skaitykite
„Rinkimų kampanijos pasiūlymas, kai staiga bandoma spręsti policijos finansavimo problemas, privačiam verslui permetant viešąją paslaugą. <...> Šiuo metu draudikai pagal savo prigimtį nei tiria įvykių, nei gali juos tirti“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Draudikų asociacijos direktorius pridūrė, kad dėl policijos noro sutaupyti draudimo kompanijos turėtų smarkiai išaugsiančius kaštus perkelti ant vartotojų pečių, dėl to vairuotojams galėtų brangti draudimas.
Kalta kalėdinė psichozė
Vertindamas pastarųjų dienų įvykius keliuose, vairavimo ekspertas A. Pakėnas įsitikinęs, kad daugelio eismo nelaimių būtų buvę galima išvengti, jei vairuotojai prie vairo elgtųsi atidžiau, dažniau paisytų Kelių eismo taisyklių ir saugaus atstumo laikymosi.
„Čia kalta Kalėdų psichozė. Žmonės įsijautrinę, nervingi, visi lekia ir skuba. Dar problema yra ta, kad neretai vairuotojai nėra mokomi, kas sudaro kamščius ir kaip važiuoti, kad nebūtų spūsčių. Todėl daugeliui vairuotojų atrodo, kad landžiojimas iš vienos eismo juostos į kitą yra kovojimas su spūstimis. Bet priešingai – būtent toks elgesys yra kamščių formavimas ir neretai lemia avarijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad ką reikėtų daryti?
„Atšaukti Kalėdas! Juokauju, žinoma. Tiesiog reikia sąmoningiau važiuoti. Mes daug ką darome automatiškai, negalvojame, kaip elgiamės prie vairo, kur yra mūsų dėmesys. <...> Žmonės, atsisėdę prie vairo, daro viską išskyrus vieną dalyką – vairavimą. Čia ir kyla didžiausios problemos“, – patarė A. Pakėnas.
