Nuo rugsėjo 1-osios keturiuose sostinės mikrorajonuose įsigaliojo pokyčiai – išsinuomotų elektrinių paspirtukų palikti bet kur nebeliko galimybės. Miesto savivaldybė savo lėšomis įrengė specialiai jiems skirtas stovėjimo vietas. Nors iš pirmo žvilgsnio gatvėse atsirado daugiau tvarkos, verslas neslepia – elektrinių paspirtukų nuomos patrauklumas sumažėjo.
Kildavo miestiečių nepasitenkinimo
Sparčiai išpopuliarėjus elektrinių paspirtukų nuomos paslaugai, ėmė augti ir miestiečių nepasitenkinimas įsivyraujančia betvarke. Neretai klientai minėtas transporto priemones palikdavo tiesiog viduryje šaligatvio, tai kliudydavo pėstiesiems, ypač tėvams su vaikų vežimėliais, senjorams.
Taip pat skaitykite
LRT.lt jau anksčiau rašė apie paspirtukų jūrą po praėjusiais metais Vingio parke įvykusio „Jaunas kaip Vilnius“ koncerto, tada vienoje vietoje buvo užfiksuota kelios dešimtys elektrinių ratuočių. Į ažiotažą dėl ant šaligatvio paliktų gausybės elektrinių paspirtukų anuomet sureagavo ir garsus lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Taip pat skaitykite
„Bolte. Suprantu, kad norite uždirbti po koncerto, siūlydami parvažiuoti Jūsų paspirtukais. Bet gal paaiškintumėte, kaip Jums pavyko sugalvoti savo žaliomis kliūtimis užstatyti praktiškai visus pėsčiųjų takus į Vingio parką? Čia vaizdas dar prieš koncertą, kai netrukus plūstels tūkstančiai žmonių. Siūlote Jiems eiti dviračių takais?“ – retoriškai klausė jis.
Neapsikentę panašių situacijų aktyvūs miestiečiai kartais imdavosi ir iniciatyvos. Štai prieš metus Lietuvos pėsčiųjų asociacija nutarė pati iš gatvių šalinti netinkamai paliktus paspirtukus. Tuomet asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas viešai paskelbė, kad išsinuomojo automobilį, pavažinėjo po Vilnių, surinko 44 pereiti arba važiuoti dviračiu trukdžiusius paspirtukus, atvežė juos prie įmonės „Bolt Services LT“ biuro durų ir išrašė jai sąskaitą.
Taip pat skaitykite
Daugiau laisvės pėstiesiems
Šį rudenį situacija mieste bent iš dalies pasitaisė. Akylesni vilniečiai, keliaudami pro centrinę miesto dalį, jau kurį laiką galėjo pastebėti, kad elektriniai paspirtukai paliekami specialiai jiems skirtose vietose, įrengtose nuošaliau nuo pėsčiųjų judėjimo.
Taip pat skaitykite
Iš viso Vilniuje atsirado 120 tokių vietų, kiekvienoje jų telpa iki 10 paspirtukų. Stovėjimo vietų ženklinimas įgyvendintas keturiuose miesto mikrorajonuose – Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Šnipiškių ir Užupio.
Kaip pabrėžė savivaldybė, šių stovėjimo vietų įrengimas – dar viena priemonė, padėsianti griežčiau reguliuoti elektrinių paspirtukų eismą ir eliminuoti nepavyzdingą jų stovėjimą, kai vairuotojai paspirtukus palikdavo bet kur, ypač sankryžose, stotelėse, skersai šaligatvio, pėsčiųjų ar dviračių takų.
„Tai iš principo kenkdavo kitų eismo dalyvių saugumui. Ir mes manome, kad šita priemonė ne tik sumažins vizualinę taršą tose miesto dalyse, kur bus priemonė įdiegta, bet ir prisidės prie eismo saugumo didinimo“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Anot jo, ateityje šių stovėjimo vietų tinklą planuojama plėsti. Ši plėtra bus įgyvendinta atsižvelgiant į duomenis, gautus stebint, kaip paspirtukininkai naudojasi stovėjimo vietomis dabar įrengtose aikštelėse centrinėje miesto dalyje, ir tai, kur dar elektrinių paspirtukų srautai yra didžiausi.
Patrauklumas sumažėjo
Nors miestiečiai gali džiaugtis, kad bent dalyje miesto atsiranda daugiau tvarkos, elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą teikiančioms įmonėms, panašu, gerų naujienų yra mažiau.
Kaip LRT.lt komentavo „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas, nuo rugsėjo įsigaliojus naujai tvarkai dėl elektrinių paspirtukų stovėjimo, sistema veikia ir, tikimasi, turėtų prigyti. Tiesa, bendrovė pastebi sumažėjusį elektrinių paspirtukų nuomos patrauklumą, sunku pasakyti, ar tai tik sutapimas.
„Pastebime, kad paslauga nebėra tokia patogi ir patraukli vartotojams kaip anksčiau. Gavome nemažai vartotojų skundų: natūralu, kad tvarų transportą besirenkantys vilniečiai nenori būti diskriminuojami ir tikisi baigti kelionę kuo arčiau kelionės tikslo“, – aiškino jis.
B. Jurlovo teigimu, matant tokią situaciją ieškoma išeičių, kaip klientams užtikrinti daugiau patogumo. Tikėtina, kad netolimoje ateityje stovėjimo vietų tinklas bus plečiamas. „Šiuo metu dar analizuojame situaciją, tačiau panašu, kad Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių specialių parkavimo vietų tinklas turėtų būti dar tankesnis“, – pridūrė jis.
Ribojimai įsigaliojo dar gegužę
LRT.lt primena, kad nuo šių metų gegužės ir birželio mėnesių mieste įsigaliojo elektrinių paspirtukų greičio ir eismo ribojimai. Senamiestyje ir ant tiltų elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/h greičiu.
Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse galioja paspirtukų ir dviračių eismą draudžiantys ženklai. Taip pat iki šių metų pabaigos dalijimosi paslaugų bendrovės įpareigojamos paženklinti elektrinius paspirtukus identifikaciniais numeriais.
Tikimasi, kad tai padės kitiems eismo dalyviams iš tolo identifikuoti važiuojančius elektrinius paspirtukus ir paslaugos teikėjui pranešti ne tik apie netaisyklingą parkavimą, bet ir apie viršijamą greitį, važiavimą dviese vienu elektriniu paspirtuku, važiavimą draudžiamoje zonoje ar kitus nusižengimus.
Ribojimus priėmė ir Seimas
Praėjusią sesiją sprendimus dėl elektrinių paspirtukų naudojimo nacionaliniu lygmeniu priėmė ir Seimas. Pakeitimai įsigalios nuo 2024 metų. Jais numatyta, kad šaligatvis galės būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Tokiu būdu, pasak pasiūlymo rengėjų, savivaldybių tarybos išvengs didelės administracinės ir finansinės naštos, nes turės būti ženklinami ne visi šaligatviai ir gatvės, kur galima važiuoti, o tik tos vietos, kur eismas bus draudžiamas. Tai ypač aktualu mažesnėms savivaldybėms, kuriose nėra intensyvaus eismo šaligatviais ir nėra poreikio nustatyti prievolę dviračiais, motoriniais dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis važiuoti gatvėmis.
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis bus leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje – ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius nebus ribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalės prižiūrėti suaugęs asmuo.
Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuoti keliu galės tik užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą, o vyresniems kaip 18 metų vairuotojams toks reikalavimas bus privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis bus paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Pagal priimtas pataisas, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams bus draudžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, taip pat važiuoti pėsčiųjų takais, per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
Be to, vairuotojai negalėtų vežti, vilkti ar stumti krovinių, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, negalėtų būti velkami ar vilkti kitos transporto priemonės, važiuoti įsikibę į kitą transporto priemonę ar važiuoti nelaikydami bent viena ranka vairo.
Taip pat būtų draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Be to, Seimas suteikė savivaldybių taryboms teisę apriboti elektrinių mikrojudumo priemonių statymą tam tikrose vietose.
