Nuomojamų elektrinių paspirtukų vairuotojus Vilniuje pasitinka pokyčiai. Jau nuo rytojaus, rugsėjo 1-osios, jie savo ratuotąsias transporto priemones privalės palikti tik specialiai pažymėtose vietose. Pastarąsias savo lėšomis įrengė Vilniaus miesto savivaldybė. Specialios vietos sužymėtos Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių.
Nori daugiau tvarkos
Kaip tikina savivaldybė, stovėjimo vietų įrengimas – dar viena priemonė, padėsianti griežčiau reguliuoti el. paspirtukų eismą bei eliminuoti nepavyzdingą jų parkavimą, kai vairuotojai paspirtukus palieka bet kur, ypač – sankryžose, stotelėse, skersai šaligatvio, pėsčiųjų ar dviračių takų.
„Tai iš principo kenkdavo kitų eismo dalyvių saugumui. Ir mes manome, kad šita priemonė ne tik sumažins vizualinę taršą tose miesto dalyse, kur bus priemonė įdiegta, bet ir prisidės prie eismo saugumo didinimo“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Taip pat skaitykite
Anot jo, stovėjimo vietų ženklinamas įgyvendintas keturiuose miesto rajonuose – Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Šnipiškių bei Užupio. Čia atsirado 120 lokacijų, kiekvienoje jų telpa iki 10 paspirtukų.
„Jos yra gana tankiai įrengtos. Tad jeigu atvažiavus nerandate vietos, tai tikrai neužtruks nuvažiuoti iki kitos parkavimo vietos, kad tą transporto priemonę pastatyti. Pati priemonė veikia elementariai, GPS koordinačių pavidalu. Tad tai mums leidžia paprastai užtikrinti kontrolę, kitur šių transporto priemonių tiesiog palikti nepavyks“, – paaiškino A. Bužinskas.
Vietos numatomos pagal 3 kriterijus
Stovėjimo vietos buvo parinktos remiantis dalijimosi platformų paslaugas teikiančių įmonių duomenimis, specialistų rekomendacijomis bei populiariausiais taškais, kuriuose paspirtukai dažniausiai paimami arba paliekami.
Priduriama, kad dėmesys skirtas ir tam, kad stovėjimo vietos sklandžiai įsilietų į miesto infrastruktūrą, netrikdytų kitų eismo dalyvių, o svarbiausia – pėsčiųjų judėjimo. Taip pat vietos buvo sujungtos į vientisą tinklą, kad jos būtų patogiai prieinamos mikrojudumo dalinimosi paslaugų vartotojams.
Ateityje šių stovėjimo vietų tinklą planuojama plėsti. Ši plėtra bus įgyvendinta atsižvelgiant į duomenis, gautus stebint, kaip paspirtukininkai naudojasi stovėjimo vietomis dabar įrengtose aikštelėse centrinėje miesto dalyje, bei tai, kur el. paspirtukų srautai yra didžiausi kalbant apie kitas miesto lokacijas.
Šiuo metu galiojantys eismo ribojimai
LRT.lt primena, kad nuo šių metų gegužės ir birželio mėnesių mieste įsigaliojo el. paspirtukų greičio ir eismo ribojimai. Senamiestyje ir ant tiltų el. paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/h greičiu.
Tuo metu Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse galioja paspirtukų ir dviračių eismą draudžiantys ženklai. Taip pat iki šių metų pabaigos dalijimosi paslaugų bendrovės įpareigojamos paženklinti el. paspirtukus identifikaciniais numeriais.
Tikimasi, kad tai padės kitiems eismo dalyviams iš tolo identifikuoti važiuojančius el. paspirtukus ir paslaugos teikėjui pranešti ne tik apie netaisyklingą parkavimą, bet ir apie viršijamą greitį, važiavimą dviese vienu el. paspirtuku, važiavimą draudžiamoje zonoje ar kitus nusižengimus.
Ribojimus priėmė ir Seimas
Praėjusią sesiją sprendimus dėl elektrinių paspirtukų naudojimo nacionaliniu lygmeniu priėmė ir Seimas. Pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. Jais numatyta, kad šaligatvis galės būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose.
Tokiu būdu, pasak pasiūlymo rengėjų, savivaldybių tarybos išvengs didelės administracinės ir finansinės naštos, nes turės būti ženklinami ne visi šaligatviai ir gatvės, kur galima važiuoti, o tik tos vietos, kur eismas bus draudžiamas. Tai ypač aktualu mažesnėms savivaldybėms, kuriose nėra intensyvaus eismo šaligatviais ir nėra poreikio nustatyti prievolę dviračiais, motoriniais dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis važiuoti gatvėmis.
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis bus leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius nebus ribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalės prižiūrėti suaugęs asmuo.
Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalės būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą, o vyresniems kaip 18 metų vairuotojams toks reikalavimas bus privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis bus paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Pagal priimtas pataisas, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams bus draudžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, taip pat važiuoti pėsčiųjų takais, per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
Be to, vairuotojai negalėtų vežti, vilkti ar stumti krovinių, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, būti velkamiems ar vilkti kitą transporto priemonę, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę ar važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
Taip pat važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Be to, Seimas suteikė savivaldybių taryboms teisę apriboti elektrinių mikrojudumo priemonių statymą tam tikrose vietose.
