Eismas

2019.09.19 18:09

Prasideda laukinių gyvūnų migracija: partrenkus gyvūną gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisių netekimas

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.09.19 18:09

Nepaisant daugybės perspėjimų, Lietuvos keliuose daugėja automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Tokių eismo įvykių metu neretai ne tik nukenčia gyvūnai, apgadinami automobiliai, tačiau sužalojimų neišvengia ir žmonės. Ar yra efektyvių būdų apsisaugoti nuo tokių susidūrimų ir ką daryti, jei nelaimės išvengti nepavyko?

Automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius didėja nuolat. Pavyzdžiui, 2014-aisiais buvo užfiksuota vos daugiau nei 2000 tokių eismo įvykių.

Šiemet policija jau užregistravo daugiau nei 3,200 tokių susidūrimų, kurių metų buvo sužaloti 26 žmonės, o vienas vairuotojas žuvo.

Palyginus su praėjusiais metais, tokio pobūdžio avarijų skaičius padidėjo beveik ketvirtadaliu, nes per tokį patį laikotarpį 2018-aisiais, užfiksuota beveik 2,600 automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Tiesa, praėjusiais metais sužeistųjų buvo daugiau – 29. Taip pat daugiau žmonių ir žuvo – trys.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė pripažįsta, kad Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines.

„Įvykus eismo įvykiui, yra aiškinamasi visos aplinkybės. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, tuomet baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – LRT.lt sako L. Salokaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykį, į kurį pateko gyvūnas ar gyvūnai, būtina informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus. Jeigu į tokio įvykio vietą bus siunčiami policijos pareigūnai, jiems atvykus, asmuo turi vykdyti jų nurodymus.

Tačiau, jei eismo įvykio dalyvis pasišalina iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.

„Taip, tai gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos“, – patikslina L. Salokaitė.

Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienų iki trijų metų. Jei padaryta didelė žala, bauda gali siekti nuo 850 iki 1500 eurų, o teisė vairuoti taip pat gali būti atimta nuo vienų iki trijų metų.

Laukiniai gyvūnai – pavojus ir mieste

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius akcentuoja, kad gyvūnų ir vairuotojų akistatas kelyje lemia tai, jog laukiniai žvėrys nesupranta, kas yra automobilis, ir vertina jį kaip priešą, todėl tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl gyvūnai iššoka tiesiai priešais važiuojantį automobilį.

„Mums, žmonėms, atrodo, kad gyvūnai turi pakankamai laiko pereiti kelią, kai aplink nėra automobilių, bet gyvūnai nesupranta, kas yra automobilis. Todėl, kai lieka, pavyzdžiui, 15 metrų, gyvūnai išbėga prieš automobilį. O kiek yra 15 metrų? Tai labai mažas atstumas ir net patyrę vairuotojai gali nespėti išvengti susidūrimo.

Gyvūnai nesupranta, kokiu greičiu važiuoja automobiliai, negali įvertinti likusio atstumo ir dar gali pagalvoti, kad automobilis yra priešas, kuris lekia tiesiai į jį. Todėl gyvūnai ir priima sprendimą bėgti“, – LRT.lt teigia S. Paltanavičius.

Apie didesnę riziką kelyje sutikti laukinius gyvūnus vairuotojai perspėjami kiekvieną rudenį. Kaip pastebi S. Paltanavičius, taip yra dėl natūralių gamtoje vykstančių reiškinių.

„Rugsėjis yra briedžių rujos metas, kai jie būna labai neramūs, keliauja. Pasibaigus rujai jie vėl grįžta į savo vietas. Visa tai trunka apie du su puse mėnesio ir briedžiai aktyvūs būna net iki spalio mėnesio vidurio ar net lapkričio.

Rugsėjo 23 dieną bus rudens lygiadienis ir nuo tada dienos bus trumpesnės už naktis, o tokie žvėrys kaip briedžiai ar taurieji elniai pradės plisti iš rujos vietų. Spalio pabaigoje briedžiai pradės traukti į savo žiemojimo vietas. Šernai ir stirnos kiekvieną rytą ir vakarą keliauja maitintis, o po to grįžta į mišką“, – perspėja S. Paltanavičius.

Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse. Gamtininkas paaiškina, kodėl vyksta tokie reiškiniai.

„Pavyzdžiui, Klaipėdoje briedžiai keliauja tomis vietomis, kur labai žalia, o miškai tiesiog įeina į miestą. Taip briedis eina, kol galiausiai atsiduria gatvėje ar tarp daugiabučių.

Lygiai tokia pati situacija ir Vilniuje. Jei pažiūrėsime į miestą iš aukštai, pamatysime, kad miškais galima atkeliauti iki pat Katedros aikštės. Todėl gyvūnai, pradėję keliauti, ypač nakties metu, jie nejaučia streso ir atskaitos taško. Taip jie praranda orientyrus.

Taip pat iki miestų gali atklysti jauni gyvūnai. Tačiau, pavyzdžiui, niekada į miestą neateina taurieji elniai, nes jie baikštūs gyvūnai“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Deja, vairuotojai į akistatą su laukiniais gyvūnais ne visada reaguoja tinkamai.

„Susitikimas su laukiniu gyvūnu kelyje yra egzaminas žmonėms, tačiau daugeliu atvejų žmonės šio egzamino neišlaiko. Pamatę žvėrį vairuotojai pradeda signalizuoti, didesnės grupės žmonių pradeda gyvūną fotografuoti ir filmuoti, kiti sušvilpia. Tokiais atvejais gyvūnas pameta galvą ir pradeda lėkti nežinia kur.

Ką galima padaryti, jei norima nuvyti gyvūną? Galima praverti automobilio langą ir įjungti radiją, padidinti garsą, kad gyvūnas girdėtų ir jaustų, jog kažkas kalba. Gyvūnui reikia leisti išeiti į žaliąją zoną. Jokiu būdu negalima signalizuoti, nes automobilio garsinį signalą žvėris girdi visai kitaip nei mes“, – LRT.lt paaiškina gamtininkas S. Paltanavičius.

Jei spėsite sureaguoti – stabdykite

Išvydus kelyje laukinį gyvūną, išvengti susidūrimo gali būti beveik neįmanoma, tačiau jei vairuotojas spėja žvėrį pamatyti ir sureaguoti, pirmiausia reikia iš visų jėgų stabdyti.

„Jei gyvūną vairuotojas pamato ir apskritai sureaguoja, geriausia būtų stabdyti ir bandyti gyvūną apvažiuoti. Visgi daugelis važinėja automobiliais, kurie turi ABS (stabdžių antiblokavimo) ir ESP (elektroninę stabilumo) sistemas, kurios padeda sėkmingai iš visų jėgų spausti stabdžius, sukti vairą ir bandyti apvažiuoti gyvūną iš galo“, – pataria vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Kai kurie saugaus eismo specialistai pataria, kad savo kelyje sutikus gyvūną geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į jį. Su tokia nuomone sutinka ir A. Pakėnas.

„Kartais nuvažiuoti į kelkraštį, griovį ar pievą yra mažiau pavojinga, nei trenktis į kelis šimtus kilogramų sveriantį briedį. Jei trenksimės į tokį didelį laukinį gyvūną, tai bus momentinis sustojimas, o jei nusuksime į pievą, automobilį tikriausiai apgadinsime, bet greitis sumažės palaipsniui ir poveikis kūnui bus mažesnis“, – LRT.lt akcentuoja A. Pakėnas.

Visgi pašnekovas pripažįsta, kad kalbėti galima daug, tačiau akistatoje su gyvūnu vienas svarbiausių veiksnių – vairuotojo pasiruošimas, kaip jis reaguoja į ekstremalias situacijas ir nenumatytas kliūtis kelyje. Todėl vairuojant būtina sutelkti dėmesį į kelią ir tikėtis, kad gali būti nenumatytų aplinkybių.

„Jei važiuojama naktį per miškingą teritoriją, reikia būti pasiruošus psichologiškai laukti gyvūno. Taip, tai vargina ir tokia kelionė gali erzinti, tačiau kito kelio nėra. Jei dėmesys bus nukreiptas kitur, išbėgus gyvūnui vairuotojas bus nepasiruošęs.

Važiuojant galima vizualiai įsivaizduoti, ką reikės daryti, jei, pavyzdžiui, už posūkio bus gyvūnas: kaip ir kur sukti, kaip stabdyti ir pan. Todėl reikia važiuoti budriems ir, nors tai tikrai labiau vargina, kito būdo važiuoti saugiai tiesiog nėra“, – tikina A. Pakėnas.

Jis paaiškina ir tai, kodėl susidūrimas su tokiu gyvūnu kaip elnias ar briedis gali baigtis labai liūdnomis ar net tragiškomis pasekmėmis.

„Tai yra aukštakojai gyvūnai, todėl, automobiliui su jais susidūrus, liemuo krenta į automobilio vidų per pačias pažeidžiamiausias automobilio vietas – priekinį stiklą ir priekinius statramsčius.

Susidūrus su šernu smūgį automobilis sugeria priekiniu bamperiu, todėl gali būti apgadintas radiatorius, tačiau pasekmės ne tokios stiprios. Jei vairuotojas prisisegęs saugos diržu ir suveikia saugos oro pagalvės, tai galima ir su minimaliais nuostoliais, neskaitant automobilio apgadinimo, išsisukti“, – pasakoja A. Pakėnas.

Draudimas padės ne visada

Draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ atstovė žiniasklaidai Ingrida Žaltauskaitė sako, kad įmonė sulaukia nemažai vairuotojų užklausų dėl žalos, kurią jie patiria susidūrimų su laukiniais gyvūnais metu. Deja, tačiau ne visiems jiems draudimo įmonė gali pateikti gerų žinių dėl žalos atlyginimo.

„Jei buvote apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuomet reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turėsite savarankiškai.

Norint gauti žalos atlyginimą dėl laukinio gyvūno padarytos žalos, reikėtų kreiptis į valstybę, tačiau žalos atlyginimas galimas tik tais atvejais, jei bus įrodytos visos atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ypač kad kelio ruožas tikrai yra itin avaringas dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, valstybė nepasirūpino pastatyti apie tai įspėjančių ženklų ir nebus nustatyta, jog vairuotojas galėjo vairuoti atidžiau, sumažinti greitį ir pan. ir taip išvengti susidūrimo.

O jei kelią pastojo ir avariją sukėlė žemės ūkio bendrovės ar ūkininko gyvulys, pavyzdžiui, karvė ar arklys, – tuomet žalos teks reikalauti iš gyvūno savininko“, – LRT.lt sako I. Žaltauskaitė.

Visgi draudimo įmonės atstovė pastebi, kad apsidrausti nuo gyvūnų padaromos žalos galima.

„Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, visa žala bus atlyginta, taip pat ir įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais.

Kitas būdas – prie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo papildomai užsisakyti draudimą nuo susidūrimų su gyvūnais: briedžiais, stirnomis, elniais ar kitais gyvūnais, kurie kartais padaro ir nepataisomos žalos. Tiesa, dėl papildomo draudimo kiekvienos įmonės reikėtų teirautis individualiai“, – pasakoja I. Žaltauskaitė.

Draudimo įmonės atstovė pastebi, kad susidūrimų su gyvūnais keliuose pikas – gegužės ir spalio mėnesiai. Pavyzdžiui, automobilių susidūrimų su gyvūnais keliuose skaičius spalio mėnesį išauga 50–70 procentų, lyginant su kitais metų mėnesiais.