Gražuolė ežero pakrantė su magišku vandens mirgėjimu, žaliuojantis pušyno tankumynas su ošainčiu viršūniu vėju ir neribota gamtos laisvė su ramybės pažadu mintims! Tai ne poezijos skaitymai, o tikra realybė Labanoro regioniniame parke, ant Siesarčio ežero kranto.

Čia, kaip pabėgimo į gamtą galimybė, iškilo tobula nauja vila, kurios šeimininkai išvengė tradicinio rąstinio namo ir įgyvendino puikią modernaus būsto idėją. Didžiuliai langai, sudarantys vientisą stiklo sieną, tapo tobulu sprendimu išnaudojant vietos landšafto privalumus ir integruojant kraštovaizdį į architektūrą. Už langų - vidinę namo erdvę organiškai pratęsianti 90 m2 betoninė terasa ir, svarbiausia, kiek akys užmato – svaiginanti ežero panorama ir neribotos laisvės jausmas.

Beveik 160 m2 namas optiškai apgauna ir sudaro dar didesnės erdvės įspūdį. Padėkoti verta puspenkto metro aukščio luboms ir minėtiems panoraminiams langams. Interjere vyrauja natūralios gamtos spalvos bei medžiagos - akmuo, medis, akmens masės plytelės ir terasos pilkumą pratęsiantis betonas. Vilos epicentras - tai šeimininkus ir svečius suburiantis medinis valgomojo stalas, pagarbiai pagamintas iš Zarasų rajone žaibo nutrenkto ilgaamžio ąžuolo medienos. Kaip ir dera rimtai vilai, čia pakanka vietos ne tik jos šeimininkams, bet ir jų svečiams - keturi miegamieji ir trys vonios kambariai gali priimti jaukią bičiulių kompaniją. Verta pastebėti, jog laikantis geriausių svetingumo tradicijų, svečių kambariai įrengti priešingoje namo pusėje nei šeimininkų. Visas patalpas vienija įspūdingos nestandartinio aukščio durys, pro kurias patenkama į poilsio erdves.

Jei dar abejojote, jog modernumas gali būti organiškas, tai ši vila turėjo jus įtikinti. Ji išplečia tipišką gyvenimo gamtoje įvaizdį ir drąsina visus, kurie svajoja apie šiuolaikinę poilsio versiją be tradicinių sendaikčių ar stereotipinio archaiškumo.

Ved. Dovas Serapinas.