Jei surengtumėte apklausą draugų tarpe apie vaikystės svajones, nėra abejonių, kad gyvenimas medžio viršūnėje būtų viena iš jų. Bandymų šią svajonę realizuoti Lietuvoje yra ne vienas, tačiau šis – ypatingas ir išskirtinis. Keliaujame į Suvalkijos pakraštį, kur šalia Nemuno vingio, yra vietovė vardu Palankinė, o joje – senvagė vardu Bedugnė, kurią supa spygiuočių miškas. Tame miške yra namelis, beveik kaip iš pasakos – ant vištos kojelės. Tik ta kojelė modernizuota ir funkciškai adaptuota. O visas namelis – kaip kitoje pasakoje „Alisa stebuklų šalyje“ – iš veidrodinių sienų sukonstruotas. Tai tiesiog magiškas būdas paslėpti nemažą objektą miško tankmėje, harmoningai įsiliejant į žaliuojantį kraštovaizdžio peizažą.

Devynių metrų aukštyje įrengtas būstas kilsteli svečius nuo žemės lyg į trečiąjį namo aukštą mieste. Tai suteikia progą mėgautis vaizdu – jei ne iš paukščio skrydžio, tai bent iš voverės medyje perspektyvos, o tapti organiška gamtos dalimi, kaip tik ir yra vienas iš šio objekto tikslų bei privalumų. Apie „erdvią svetainę“, „karališką valgomąjį“ ar „didžiulę drabužinę“ šiandien pakalbėti nepavyks. Ir šiuo atveju tai yra privalumas, o ne trūkumas. Nes jei atvykote į gamtą ir pasirinkote natūralios žalios spalvos terapiją, tai ir lepinkitės ja pilnu režimu. Juk sielos ramybė ne mažiau svarbu nei kūno, kurio komfortui iš tiesų reikia nedaug – patogios lovos, modernaus dušo ir mini virtuvės.

Dažnai deklaruojama meilė gamtai, šiame objekte tapo realybe. Nes medis yra gyvas organizmas, kuris auga, keičiasi, linguoja, net lūžta, todėl pažinti jo esmę buvo pagrindinė užduotis, kuri čia įgyvendinta su kaupu. Ir nors šis gyvenimo medyje sprendimas atrodo retas ir net egzotiškas, jo kilmė siekia Romos imperijos laikus. Tad žiūrėdami į modernų objektą, mes pasirodo grįžtame prie senų istorinių tradicijų. Ir labai džiugu, jog tokia skoninga forma.