Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lenkų architektai suprojektavo šį namą greta Vilniaus arkikatedros, kuriame tuomet įsikūrė bankininkai iš kaimyninės šalies. Per šimtmetį keičiantis Lietuvos istorijai ne kartą keitėsi šio buto šeimininkai ir šios erdvės vaizdas, tačiau įveikęs visus išbandymus, prieš porą dešimtmečių šis būstas ir vėl tapo skoninga erdve įdomiam gyvenimui miesto centre. Interjero dizainerė Nerija Sabaliauskienė drąsiai atsisakė visų nereikalingų pertvarų ir sujungusi du butus įrengė įspūdingą 120 kvadratinių metrų erdvę. Aukštos lubos, daugybė langų ir nevaržomas erdvės pojūtis – tai kūrybos aikštelė, kurioje stilingą tango šoka bohemiška atmosfera ir kino filmų nuotaika. Skoningai suderintos eklektiškos interjero detalės ir tobulai sudėlioti techniniai sprendimai, pažintį su šiuo objektu paverčia nesibaigiančia atradimų istorija.
Harmoninga visuma turi simboliškai pažymėtas erdvines zonas tam, kad gyvenimas šiuose namuose būtų ne tik gražus, bet ir praktiškas. Funkcionali virtuvės zona įkvepia maisto gamybai, elegantiškas pietų stalas – ragavimo šventei, o minkštieji krėslai – poilsiui ir pokalbiams. Ir visą šią gyvenimo šventę – lyg režisierius teatro aikštelėje – gali stebėti nuo pat prieškambario erdvės prie buto įėjimo durų.
Iš pagrindinės erdvės, kuri tarytum sukurta nesibaigiančiai fiestai, dvivėrės durys veda į privačią ramybės oazę. Tačiau žaismingas noras laužyti standartus nepraleidžia progos pasirodyti ir šiame kambaryje – karališka miegamojo lova stovi visai kitaip nei įprasta ir, rodos, gali susukti galvą čia užėjusiam. Atskiro dėmesingo vizito prašosi vonia, kurios kokybę apibrėžia ne tik nemažas kvadratinių metrų skaičius, bet ir atskiras langas. Tai ne šiaip patogus higienos kambarys, o stilistiškai vientisas buto erdvės pratęsimas, kurio estetikos dėka norisi nuolat palikti pravertas duris į kambarį.