Sveiki atvykę į Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, įsikūrusį dešiniajame Nevėžio krante netoli Babtų. Šio dvaro istorija prasidėjo dar 16-ame amžiuje nuo medinių dvaro rūmų pastatų. Vėliau, keičiantis savininkams ir laikams, Babtynas tapo mūriniu reprezentaciniu dvaru su didingais rūmais, dviejų aukštų frontonu, erdviais balkonais ir net 28 kambariais bei gynybiniu bokštu. Maždaug šimtmetį dvaras buvo grafų Tiškevičių šeimos narių nuosavybė, o paskutinis dvaro šeimininkas generolas Nagevičius čia buvo įkūręs pavyzdinį ūkį su klestinčia dvaro kultūra. Deja, viską pakeitė antrasis pasaulinis karas ir sovietiniu laikotarpiu dvaras tapo kolūkio kontora bei daugiabučiu namu.

Naujas dvaro istorijos lapas atverstas tik 21-ojo amžiaus pradžioje, kai dvarą įsigijo naujasis šeimininkas Mindaugas Šventoraitis ir po truputį jį sutvarkė bei pritaikė gyvenimui. Rūmų plotą sudaro net tūkstantis kvadratinių metrų, išdėstytų per du aukštus. Iš viso dvare įrengta 15 kambarių ir visi jie kaip prieš šimtmečius - turi savo vardus su istorija. Vieni simbolizuoja praeitį, kiti - šiuos laikus, tačiau svarbiausia mintis - kūrybiškumas, kurio šiame dvare tikrai netrūksta. Greta erdvių salių, paveikslų galerijos, poilsio kambarių, dvaras turi ir biblioteką su darbo erdve. Šioje vietoje vyksta pagrindinis dvaro valdymo darbas, kuris, ko gero, tik iš šono atrodo labai romantiškas. Neatsiejama dvaro gyvenimo dalis - svečiai, pokalbiai bei pramogos. Kai vaišės prie ilgo stalo pabosta, svetainė tampa pagrindiniu traukos tašku. Tai turtinga erdvė, kurioje turi mėgautis ir kūnas, ir akys, todėl kokybiškas interjeras čia tampa jau prestižo reikalu, o visos išsaugotos ir atskleistos istorinės detalės - dvaro garbės simboliu.

Gerbti istorinį paveldą, o tuo pačiu gyventi šiuolaikišką gyvenimą yra nelengvas iššūkis. Tai užduotis ne tik mėgautis asmenine nuosavybe su įspūdingomis erdvėmis, bet ir naujai įveiklinti senąsias dvaro tradicijas. Na, žinoma, ir leisti tuo pasidžiaugti kitiems, kaip terjero laidos žiūrovams šį kartą.