Kovotojų už laisvę simbolis, aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus televizijos bokštas, kurio statyba prasidėjo prieš penkis dešimtmečius, pernai atvėrė duris po daugiau nei 8 mln. eurų kainavusios objekto rekonstrukcijos. 170 metrų aukštyje esantis fasadas iš žalvario plokščių tapo skaidraus stiklo vitrinomis, už kurių suformuota daugiau nei 3000 kv. metrų naujų erdvių. Interjerą kūrusi studijos „Plazma“ architektė Evelina Talandzevičienė, idėjų sėmėsi iš 8-ojo dešimtmečio, žyminčio bokšto gyvavimo pradžią.

68 bokšto aukšte įrengti du Debesų apartamentai „Miestas“ ir „Upė“, kuriuos projektuojant siekta pabrėžti pastato formos unikalumą ir plastiškumą, todėl apvalios formos tapo naujojo interjero ašimi. Apartamentų miegamojo zonoje apvali net lova, o visi baldai aplink yra banguotų linijų. Maždaug 40 kv. metrų kambariuose viskas sukurta pagal užsakymą, įskaitant įmantrias sienų dangas, kurios primena zomšą, bet iš tiesų yra pagamintos iš verstos odos pakaitalo, naudojamo prabangių automobilių salonų apdailai.

Vonios-spa zonoje su burbuliuojančia vonia nėra net užuolaidų, kad niekas neužstotų įspūdingo panoraminio vaizdo – juk 175 metrų aukšte nėra nuo ko slėptis. Esant giedram orui iš aukštesnio už Eifelį mūsų televizijos bokšto, Vilniaus miestas ir jo apylinkės matomi net 50 kilometrų spinduliu. Ne veltui rekonstruotų erdvių aukštai gavo „Debesų“ ir „Tolių“ pavadinimus – dairytis į horizontą čia kartais trukdo nebent netikėtas rūkas. Jei vis dėlto nutarsite pasiekti šią panoramą pėsčiomis, nusiteikite ilgam pasivaikščiojimui: televizijos bokšto laiptinėje – beveik 1000tis pakopų, kuriomis lipant aukštyn vidutiniškai užtrunkama apie pusę valandos. Na o jei patingėsite - jūsų paslaugoms - 45ių sekundžių trukmės kelionė greituoju liftu.

Ved. Dovas Serapinas.