Išskirtinis butas Vilniaus senamiestyje, kurio nesupainiosi su jokiu kitu, gali būti vadinamas rėmu paveikslams. 50 kvadratinių metrų naujai restauruotame istoriniame name tapo tikra meno galerija, integruota buityje. Aukštos lubos, du langai ir pora nestačių kambario kampų – tai šio interjero startinė pozicija. Menišką charakterį demonstruojanti erdvė atitinka visus jį sukūrusios ir čia gyvenančios interjero architektės Giedrės pageidavimus, kuri harmoningai suderino meno kūrinius ir kasdienę buitį.

Dviguba užduotis tenka virtuvei – ir būti nematomai bendroje erdvėje, ir ištikimai tarnauti maisto gamyboje. Pasirodo, jog tai yra įmanoma, jei žinai keletą slaptų taisyklių, renkantis spalvą, derinant formą ir integruojant techniką. Kambario centre stovintis valgomasis stalas išduoda paslaptį, jog šiuose namuose netrūksta svečių – patogus ne tik valgyti, bet ir tęsti pokalbius bendraujant, stalas atskiria virtuvės ir poilsio zonas. Greta kabantis garsaus tapytojo meno kūrinys paverčia šią vietą ypatinga. Dar viena ypatinga detalė – tai stiklinės varstomos durys į privačią miego erdvę, taip atskirtą nuo svetainės. Per minėtas duris patenkanti šviesa išgelbėja miegamąjį nuo tamsos, nes jame nėra lango. Meno kūrinių kolekcija ir čia tęsia savo kelionę per sienas, neleisdama atsipalaiduoti smalsaujančiai akiai. Galimybė išvengti buitinių detalių slypi kambarėlyje prieš lovą.

Ved. Dovas Serapinas.