„Man kartais būna noras ir dainuoti, ir turbūt verkti kartu. Mes gyvename rojuje. Viskas yra puiku. Šypsokimės daugiau“, - sako Paklanių kaime netoli Raseinių gyvenantis Stanislovas Keparutis, į darbą Pasvalyje dažnai skrendantis savo ultralengvuoju lėktuvėliu.

Stanislovas skraidyti norėjo nuo vaikystės, bet sovietmečiu tokios galimybės nebuvo. Šiandien jis turi vieną ultralengvajį lėktuvą, privatų kilimo-tūpimo taką, angarą, kuriame laiko ne tik savo, bet ir dar dviejų savo draugų lėktuvus.

Stanislovas gimė tremtyje. Jo tėvams grįžus į Lietuvą, mokėsi ir gyveno Vilniuje, bet, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėtis paprašė grįžti į Raseinių rajoną ir pradėti dirbti šeimai priklausančius daugiau kaip 50 hektarų žemės.

„Tėtis pirmiausia šnekėjo su vyresniais (broliais - aut. past.) su vienu, su antru. Niekam nereikia. Paskui pasakė: „arba tu imi, arba atiduosiu valstybei“. Man tos žemės visiškai nereikėjo. Pradėjau domėtis ir dabar jau kiek… 30 metų“, - pasakoja Stanislovas.

Stanislovas dalį savo žemės nuomoja vietos ūkininkams, o pats vadovauja Pasvalyje veikiančiai žemės ūkio bendrovei „Pasvagra“, į kurią reikalų tvarkyti vyksta keletą kartų per savaitę - dažniausiai automobiliu, bet, kai gali, skrenda lėktuvu.

„Nepaprasti žmonės“ - laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo - kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.