„Metų aš išvis neskaičiuoju, o skaičiuoju plaukdama grybšnius“,– juokiasi žinoma 70-metė plaukikė ir trenerė Birutė Statkevičienė, jau penktą vasarą leidžianti Veisiejuose. Čia ji turi nusipirkusi butą, kadangi Veisiejuose – puikus ežeras, kuriame ji kasdien gali plaukti.

Birutė prisimena, kaip visai neseniai paskatino Rūtą Meilutytę sugrįžti į didįjį sportą.

„Vieną gražią dieną per pandemiją pasikviečiau Rūtą plaukti pas save į baseiną. Matau, kad jai patinka tas vanduo, kad ji atsigauna. O paskui pradėjo po truputį treniruotis ir sugrįžo gerokai pailsėjusi, gerokai subrendusi. Šoko ir padarė“, – sako Birutė, džiaugdamasi, kad praėjusią vasarą Pasaulio plaukimo čempionate Rūta Meilutytė iškovojo du aukso medalius ir pagerino pasaulio rekordą.

Birutė prisipažįsta niekada negalvojusi, kad vanduo bus visas jos gyvenimas, mat vaikystėje baseiną Kaune lankyti pradėjo dėl to, jog jame buvo šilto vandens, kai tuo metu jos namuose šilto vandens nebuvo.

Šiandien Birutė dalyvauja veteranų čempionatuose bei treniruoja aklą vaikiną Simoną. Trenerė prasitaria, kad norėtų, jog jos auklėtinis sudalyvautų Paralimpinėse žaidynėse.

Birutė – tituluota plaukikė. Ji – pirmoji Lietuvos olimpietė, 1972 m. olimpiadoje užėmusi 16 vietą. Birutė - veteranų Pasaulio ir Europos čempionė, 33 kartus Lietuvos veteranų čempionė, mokslų daktarė, pedagogė.

Paklausta, ar neskauda širdies, kad nepavyko iškovoti olimpinio medalio, Birutė atsako: „Aš turiu gerą gyvenimą. Aš turiu sveikatą. Man asmeniškai nieko netrūksta“.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.