„Iš pradžių sunku buvo suvokti, kaip reikės gyventi. Neįsivaizduodavau, kaip laiptais reikės užlipti, negali kur nori nuvažiuoti. Ir dabar neviltis kartais apima, kai bandai kažką paimti ir iš trisdešimto karto neišeina“, – sako 42-ejų rokiškietis Marius Purtulys.

Jis prieš du dešimtmečius patyrė sunkią stuburo traumą, kai per tragiškas maudynes Jūžintų ežere nesėkmingai nuo tiltelio šoko į vandenį. Medikai tuomet sakė, kad Marius ilgai negyvens.

Šiandien Marius gyvena vienas, nors be kitų pagalbos net iš lovos išlipti negali. Darbo dienomis jam padeda socialinės tarnybos, o savaitgaliais samdosi žmogų privačiai.

Marius prisipažįsta – vis pagalvoja, kaip atrodytų jo gyvenimas, jei ne tas nelaimingas šuolis.

„Aš nežinau, kaip mano gyvenimas būtų pasisukęs. Nes čia, atrodo, žmogus irgi gyveno, ta prasme tvarkingai, viskas yra, bet prasigėrė. O ką aš žinau, kaip būtų man“, – svarsto rokiškietis.

Marius rankų sudėjęs nesėdi – savo bute įkūrė dirbtuvėles, kuriose maketuoja ir ant marškinėlių ar puodelių pagal užsakymus spausdina bei klijuoja nuotraukas, užrašus.

„Kūryba tai kūryba, bet tas psichologinis dalykas, tas žinojimas, kad gali tokius dalykus padaryt, o ne tik gulėt ar tik kompiuterį maigyti, ir varo į priekį“, – pasakoja Marius Purtulys.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.