„Daug“, – sako gelbėtojas Šarūnas Šimkus, paklaustas, kiek nuskendusių žmonių yra ištraukęs iš Baltijos jūros.

„Ištrauki, bandai padaryti viską, kad jis gyventų. Tačiau jeigu nepavyksta, tai tu turi apsigyventi su ta mintimi, kad praradome žmogų“, – pasakoja gelbėtojas.

Visgi gelbėtojo darbe būna ir džiugių akimirkų, pavyzdžiui, kai iš vandens ištrauktą žmogų pavyksta atgaivinti.

„Toks neapsakomas džiaugsmas pasiekia. To jausmo gal neatkartosi kažkur kitur. Ir tu supranti, ką tu ką tik padarei, kad išgelbėjai gyvybę. Tave užplūsta euforija“, – šypsosi.

Šarūnas sako, kad dažniausiai nuskęsta tie žmonės, kurie piktybiškai nesilaiko taisyklių – brenda į vandenį, kai iškelta vėliava, draudžianti maudytis. Arba į jūrą brenda išgėrę, kartais net visiškai girti.

„Žmogus toks primityvus organizmas. Kiekvienas mes galvojame, kad ne man, nes aš. Kiekvienas jaučiamės šiek tiek nemirtingu. Būtent tokie ir pakliūva į problemas“, – pasakoja.

Šarūnui šiandien – 23-eji. Jis pajūryje gelbėtoju dirba nuo 18 metų, ši vasara jam jau šeštoji Antrajame Melnragės paplūdimyje, kur įsikūrusi Klaipėdos centrinė gelbėjimo stotis.

Vaikinas sako suprantantis, kad dirba pavojingą darbą, kad pats, gelbėdamas kitą žmogų, gali nuskęsti, tačiau tokį darbą pasirinko, nes kažkas turi padėti žmonėms, kuriems atsitinka nelaimės.

Gelbėtojų atlyginimai nedideli, todėl tai nėra pagrindinis jų darbas. Praktiškai visi gelbėtojai turi kitus darbus, o Klaipėdos paplūdimiuose dirba tik vasarą.

„Būna tokių dienų, kai supranti, kad prie jūros atsiveždamas pavalgyt, atvažiuodamas ir taip toliau, tą dieną išleidi daugiau negu gelbėtojas uždirba. Bet dėl to nė kiek širdy nesuabejojau. Žinau, kad aš darau gerą darbą ir aš džiaugiuosi“, – pasakoja Klaipėdos paplūdimių Centrinės gelbėjimo stoties vyr. gelbėtojas Šarūnas Šimkus.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.