23-ejų tauragiškis Rokas Baciuška – vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų. Rokas, laimėjęs antrąją vietą, yra geriausią rezultatą Dakaro ralyje parodęs Lietuvos atstovas. Rokas yra Europos čempionas, dabar dar pirmaujantis ir pasaulio ralio čempionate bei turintis realias galimybes laimėti.

„Mano svajonė – kai tu suki „baranką“, kaip sakoma, ir kaifuoji, bet šiuo momentu pinigų niekas nemoka“, – pasakoja Rokas, norintis laimėti Dakaro ralį ir gyventi tik iš sporto.

O kol viso to nėra, jis po varžybų padeda logistikos verslą turinčiam tėčiui ir vis užsuka į mamos restoranėlį Tauragėje.

Rokas lenktyniauja nuo 9 metų. Sako, kad baimės važiuoti nebėra, nors, pradėjus treniruotis Dakarui, jos šiek tiek buvo, o ir pačios lenktynės yra itin pavojingos.

„Jeigu atvirai, tau pasakysiu – su manim važiuotum šturmano vietoj atsisėdęs, ištvertum gal 20 km. Gal po to priprastum, o gal ir apsivemtum, kai per kopas ten važiuoji, baisu“, – sako du kartus Dakare dalyvavęs sportininkas ir prisipažįsta, kad dalį ruožų įveikė tiesiog nieko nematydamas.

Paklaustas, ar nejaučia mirties baimės, Rokas atkerta: „Tai nebegrįši, nebegrįši. Jau nebeatsiminsi, kad nebegrįžai. Toks gyvenimas. Gyvename vieną kartą. Tai nenori sėdėti prie televizoriaus ir žiūrėti, tą gyvenimą tokį nugyventi. Norisi gyventi, yra galimybės, reikia džiaugtis ir naudotis. Aš, matai, nuo 9 metų jau sportuoju, tai jau gal kažkaip“.

Rokas sako, kad važiuojant Lietuvos keliais jį labiausiai nervina patys keliai ir per lėtai važiuojantys vairuotojai.

„Turiu tokį automobilį link sportinės pusės ir tais keliais pravažiuoji, tai greitai gali dantis išsibarškint“, – juokiasi vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų Rokas Baciuška.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.