Vilnietė Stasė Imbrasienė orlaivių palydove dirba 40 metų. Ji – viena ilgiausiai skraidančių palydovių Lietuvoje.

„Aviacija yra didžiausia mano gyvenimo meilė. Skrydis – tai galimybė pažvelgti į žemę iš paukščio skrydžio. Iš tikrųjų atima žadą“, – sako eilėraščius rašanti Stasė, pabrėžianti, kad aviacija nebuvo jos vaikystės svajonė, o štai šiandien be jos gyventi negalėtų.

Kolegos sako, kad Stasė – tarsi gyva aviacijos istorijos knyga. Palydovė per savo ilgametę karjerą skraidė pačiais įvairiausiais lėktuvais, savo akimis matė, kaip keitėsi aviacija. 2001 m., kai islamo ekstremistai perėmė 4 komercinius lėktuvus ir jais rėžėsi į įvairius objektus JAV, Stasė taip pat buvo ore.

„Aš kaip tik skraidžiau tą dieną. Žinoma, tai buvo didelis smūgis, aviacijoje saugumo reikalavimai iš karto padidėjo, joks keleivis jokiu būdu negali patekti į lakūno kabiną“, – prisimena moteris.

Stasė yra ne kartą aptarnavusi valstybines delegacijas, kurioms vadovavo prezidentas Algirdas Brazauskas, prezidentas Valdas Adamkus. Kartą Vatikane ją su valstybine delegacija priėmė popiežius Jonas Paulius II, spaudė ranką.

Stasė sako, kad reikalavimai orlaivių palydovams – labai griežti. Paklausta, ar gali į darbą ateiti nepasidažiusi, atsako:

„Ne, negali. Yra netgi nurodyta, kokia kosmetika mes turime naudotis, kaip turime dažytis, nes tai yra aviakompanijos įvaizdis, kokie lūpų dažai turi būti, koks nagų lakas turi būti. Pageidautina, kad nebūtų matomos jokios tatuiruotės“.

Dvi dukras užauginusi Stasė taip pat džiaugiasi, kad jos pasirinktą orlaivių palydovės karjerą palaiko šeima. Pasak Stasės, palaiko ir mama, nors ji turbūt dėl dukros skraidymų visgi jaudinasi labiausiai.

„Mano sesė visą gyvenimą dirba buhalterinį darbą ir sako, kad taip gyventi ji tiesiog negalėtų – kaip ant parako statinės, nes niekada nežinai, ką veiks rytoj“, – juokiasi orlaivių palydovė Stasė Imbrasienė, skraidanti su „Heston Airlines“ bendrovės lėktuvais.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.