„Aišku, kažkiek privatumo trūksta. Su apatiniais neišeisi į lauką kavos išgert arba kokių šašlykų neišsikepsi jau čia atsistojęs“, – juokiasi ornitologas Vytautas Eigirdas, su žmona jau beveik 10 metų gyvenantis Ventės rago švyturio prižiūrėtojo namelyje.

Ventės ragas – ypatinga, turistų itin gausiai lankoma vieta, kur kiekvieną rudenį ir pavasarį migruodami praskrenda šimtai tūkstančių paukščių.

„Net ženklą uždėjome, kad čia vaikščioti draudžiama, bet patampyt rankeną vis tiek būtinai reikia. Jau pripratom“, – apie į namus vis besibraunančius turistus pasakoja ornitologas.

Vytautas paukščiais domisi nuo vaikystės, žieduoti paukščius pradėjo dar septintoje klasėje, o Ventės rago ornitologinėje stotyje dirba ir gyvena beveik 10 metų.

„Kartais sudėtinga atskirti, kada tu darbe, o kada – laisvas laikas, nes tu atidarai duris ir jau darbovietėje“, – šypsosi vyr. ornitologas.

Kol žmona dirba muziejuje, Vytautas kasmet sužieduoja dešimtis tūkstančių paukščių, stebi jų kasdienybę, fiksuoja migracijos kelius. Vytautas itin akylai jau 5-erius metus stebi gandro patelę. Šiuo metu ji turi naują patiną, nes ankstesnis jos draugas žuvo.

„Kasmet sekame apie 10 gandrų ir iš jų 2 – 3 dažniausiai negrįžta. Kur mažiau esi prisirišęs prie gandro, nėra taip liūdna, bet šitos poros gandrai, ypač kai tas patinas pražuvo, tai labai liūdna buvo“, – prisipažįsta ornitologas.

Vytautas sako nė nepastebėjęs, kaip jau beveik 10 metų prabėgo jam su žmona gyvenant Ventės rage ir aiškina, kad gyvenimo be paukščių – tiesiog neįsivaizduoja.

„Galima sakyt – pričiuožęs tai tikrai. Visi ornitologai tokie. Bet kaip čia iš šono pažiūrėjus atrodo, tai sunku pasakyt“, – juokiasi Vytautas.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.