Šio maršruto veikėjai: architektūros istorikė Jolita Kančienė, korporacijos „Neo-Lithuania“ – filisterių sąjungos valdybos pirmininkas Bronislovas Balvočius ir korporacijos valdybos vicepirmininkė JAV Daiva Meilė ir Lietuvos skautija narė – Aistė Praškevičiūtė. XX a. pradžioje anglų generolas lordas Robertas Baden Powellas, sugrįžęs iš karo Afrikoje, kur matė medžiojančius vietinius vaikus, sugalvojo įkurti karinę moksleivių organizaciją. „Scout“ – lietuviškai – žvalgas. Keliaujame į prie šiandieninės Lietuvos skautijos būstinės Kaune, Trakų gatvėje. Tarpukariu čia buvo JAV ambasada. Prie maršruto jungiasi architektūros istorikė Jolita Kančienė. Šį namą 1936 m. pasistatė advokatas, teisininkas Romualdas Dulskis.

Pora metų iki sovietų okupacijos šiame name buvo įsikūrusi JAV ambasada. Čia dirbo rašytojas ir liuteronų pastorius Ovenas Noremas. Tarpukariu Lietuvos skautus globojo šalies Prezidentas, o prižiūrėjo Švietimo ministerija. Skautų struktūra buvo panaši į karinę, aukščiausi organizacijos vadovai buvo karininkai.

Pagrindinis uniformos atributas buvo skautų kaklaraištis. Tarpukariu jaunesniųjų skautų kaklaraištis buvo raudonas, vėliau jį bolševikai jį pasiėmė savo pionierių organizacijai, sukurtai pamėgdžiojant skautus. Be kaklaraiščio perimtas ir skautų pasisveikinimas, beretė, rikiuotė, kiti atributai. Tarpukariu skautams priklausė 69 tuntai – 16 tūkst. skautų. 1940-ųjų liepą sovietų okupantai skautų organizaciją išvaikė, vadai suėmė, vienus įkalino, kitus ištrėmė.

Neolituanai pasistatė savo rūmus Parodų kalne prie Vytauto parko. Tarpukaris. Du studentai Valentinas Gustainis ir Bronius Balutis, grįžę iš Vokietijos į Lietuvą, įkūrė korporaciją. Lietuvių Studentų Tautininkų Korporacija, įsteigta kartu su universitetu, 1923 metais pasivadino „Neo-Lithuania“ („Naujoji Lietuva“). Juos globojo tuometinė Vyriausybė ir prezidentas Smetona. Tų pačių metų vėlyvą rudenį kan. Juozas Tumas-Vaižgantas pašventino būsimųjų korporacijos rūmų kertinį akmenį. Edmundo Alfonso Fryko suprojektuotus prašmatnius rūmus „neolituanai“ statė net penkerius metus.

Sovietmečiu, panaikinus visas jaunimo organizacijas, Neolituanai veikė už Atlanto. Prie maršruto jungiasi buvusi skautė, vėliau neolituanė valdybos vicepirmininkė JAV Daiva Meilė. Jos tėvai – emigrantai iš Lietuvos. Virtualiai jungiamės su Klivlandu.

Neolituanų organizacijos vienas iš įkūrėjų, tuo metu Vokietijoje studijavęs Valentinas Gustainis – publicistas, filosofas, vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos žurnalistų. Neolituanų pirmasis garbės narys buvo kanauninkas Juozas Tumas Vaižgantas. Vėliau – Smetona, Basanavičius, Balutis, Vileišis, Jablonskis, Maironis.

Tarpukariu, regis, nebuvo nei vieno jauno žmogaus, kuris nepriklausytų kokiai nors ar kelioms iš karto organizacijoms. Atrodo, tai buvo ne mados, o tautinio identiteto klausimas.

Atgavus Nepriklausomybę, Neolituanų atsikūrimui labai pagelbėjo išeiviai iš Lietuvos. Šiandien Neolituanų sąjungai priklauso 30 tūkst studentų ir virš 300 filisterių. Atsikūrę skautai suskilo į keletą organizacijų, kurių pagrindinis tikslas nebūtinai tas pats. Nesikeičia tik šūkis – Dievui – Tėvynei - Artimui.