Neolituanai pasistatė savo rūmus Parodų kalne prie Vytauto parko. Tarpukaris. Du studentai Valentinas Gustainis ir Bronius Balutis, grįžę iš Vokietijos į Lietuvą, įkūrė korporaciją. Lietuvių Studentų Tautininkų Korporacija, įsteigta kartu su universitetu, 1923 metais pasivadino „Neo-Lithuania“ („Naujoji Lietuva“). Juos globojo tuometinė Vyriausybė ir prezidentas Smetona. Tų pačių metų vėlyvą rudenį kan. Juozas Tumas-Vaižgantas pašventino būsimųjų korporacijos rūmų kertinį akmenį. Edmundo Alfonso Fryko suprojektuotus prašmatnius rūmus „neolituanai“ statė net penkerius metus.

Sovietmečiu, panaikinus visas jaunimo organizacijas, Neolituanai veikė už Atlanto. Prie maršruto jungiasi buvusi skautė, vėliau neolituanė valdybos vicepirmininkė JAV Daiva Meilė. Jos tėvai – emigrantai iš Lietuvos. Virtualiai jungiamės su Klivlandu.

Neolituanų organizacijos vienas iš įkūrėjų, tuo metu Vokietijoje studijavęs Valentinas Gustainis – publicistas, filosofas, vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos žurnalistų. Neolituanų pirmasis garbės narys buvo kanauninkas Juozas Tumas Vaižgantas. Vėliau – Smetona, Basanavičius, Balutis, Vileišis, Jablonskis, Maironis.

Tarpukariu, regis, nebuvo nei vieno jauno žmogaus, kuris nepriklausytų kokiai nors ar kelioms iš karto organizacijoms. Atrodo, tai buvo ne mados, o tautinio identiteto klausimas.

Atgavus Nepriklausomybę, Neolituanų atsikūrimui labai pagelbėjo išeiviai iš Lietuvos. Šiandien Neolituanų sąjungai priklauso 30 tūkst studentų ir virš 300 filisterių. Atsikūrę skautai suskilo į keletą organizacijų, kurių pagrindinis tikslas nebūtinai tas pats. Nesikeičia tik šūkis – Dievui – Tėvynei - Artimui.