Iš medicinos fakulteto keliaujame į dar vienus Lietuvos universiteto rūmus. Šiandien čia – KTU ekonomikos ir verslo fakultetas. Pastatas statytas kaip valstybinė spaustuvė. Statybų konkursą laimėjo vokiečių architektas Fischeris iš Brandenburgo. Pasak J. Kančienės, „...sakė, kad tai svetimas, neturintis lietuviškos dvasios pastatas, o architektai piktinosi, kad vokiečiai projektuoja...“. Pastate išlikusios didžiulės erdvės, autentiška mokymo įranga. „Grindys čia dar likusios nuo spaustuvės laikų. Duobės – užteptos fama: toks grindų mišinys, panašus į linoleumą. Matosi sijos, perdangos – pramoninės konstrukcijos“, sako J. Kančienė.
Nors tuo metu jau buvo statomas universiteto miestelis – fizikos chemijos rūmai – Aleksote, tačiau statyba užsitęsė ir susivieniję studentai pradėjo spausti valdžią – valstybinė spaustuvė miesto centre nėra labai reikalinga ir būtų geriau tuos rūmus atiduoti universitetui. 1928 metais architektas Vytautas Landsbergis Žemkalnis rūmus pritaikė universitetui. Universitetui įsikėlus į šias patalpas, čia įsikūrė ne tik penki fakultetai (Humanitarinių mokslų, Teologijos Filosofijos, net ir Evangelikų teologijos), bet ir Tado Ivanausko ir Vaižganto muziejai. Viename iš universiteto bokštų – tuometiniame KPI – sovietmečiu buvo įrengta observatorija... Dėstytojo Nikolajaus Milenskio iniciatyva buvo pagamintas teleskopas, kuriuo studentai tyrinėjo saulės dėmes. Dar iki nepriklausomybės atgavimo teleskopas buvo perduotas Vilniaus universiteto observatorijai.
Kitos nuorodos: