Su Jolita Kančiene keliaukime į Ariogalą – vieną seniausių miestelių Raseinių rajone. Neobarokinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ant sudegusios bažnyčios pamatų pagal šveicarų architekto Eduardo Pėjerio projektą pradėta statyti 1926 m. Bažnyčia buvo statoma ilgiau nei 10 m., nes Ariogalos parapija buvo labai neturtinga. Pinigų buvo skolinamasi iš bankų, valstybė bažnyčios statybai davė 15 000 litų paskolą, kurios parapija niekaip neįstengė grąžinti. Todėl miestelyje buvo pastatyta plytinė. Planuota plytas gaminti ne tik bažnyčios statybai, bet ir vėliau vystyti plytų pramonę ir taip grąžinti skolas.

Statybai paramą suteikė ir Raseinių domininkonai, surengę loteriją Ariogalos bažnyčios atstatymui. 1939 m. pamaldos jau vyko naujoje šventovėje. Šveicarų architektas Eduardas Pejeris gyveno tarpukario Lietuvoje. Pagal jo projektą pradėta statyti Kauno vokiečių realinė gimnazija (dabar Puškino gimnazija). Architektas dirbo ir prie Kauno Jėzuitų bažnyčios ir vienuolyno remonto, jis suprojektavo ir pristatė dviaukščiam vienuolynui trečią ir ketvirtą rytinio korpuso aukštus.

Iš Ariogalos keliaujame į Betygalą – 14 km į šiaurės vakarus, miestelį Raseinių rajone, tarpukariu garsėjusį naminių paukščių parodomis. Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia statyta 1925-1930 metais. Ją projektuoti architektui Vladimirui Dubeneckiui, spėjama, pavedė klebonas – istoriko Augustino Janulaičio brolis kanauninkas Pranas Janulaitis. Jo sesuo Veronika Alseikienė šioje bažnyčioje tuokėsi, taip pat ir jos dukra Marija Alseikaitė Gimbutienė – viena žymiausių pasaulio archeologių.

Iš Lietuvos keliaujame 250 km į pietryčius – į dar vieną tarpukariu statytą bažnyčią, buvusioje Lietuvos ir Lenkijos, o dabar esančią Baltarusijos teritorijoje, kaimelyje Soly, ne per toliausiai nuo Astravo elektrinės. Tai buvusi Nesvyžiaus Radvilų valda.

Švč. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčia – neobarokinė ir pastatyta prie buvusios Turgaus aikštės, 1926-aisiais metais. Statyba tęsėsi 8 metus, nes nebuvo pakankamai lėšų, bet miesteliui pasisekė – kasant duobę naujos bažnyčios pamatams buvo rastas XVII a. bažnytinių reikmenų lobis, manoma, paslėptas per karą.

Bažnyčios interjeras gausiai dekoruotas. Paveikslų ir freskų autorius – dailininkas Piotras Sergijevičius (1900-1984). Baltarusių tapytojas XX a. pradžioje studijavo dailę Vilniaus universitete, vėliau Krokuvoje. Po II PK persikėlė į Vilnių ir dirbo Baltarusių meno muziejuje, dėstė Vilniaus dailės akademijoje.

Freskos „Stebuklas virš Vyslos“ siužetas ir išlikimo aplinkybės – ypatingos. Vyslos stebuklu vadinama lenkų kariuomenės pergalė 1920 m. kare prieš Sovietų Rusiją. Tai pergalė, sustabdžiusi bolševikų vežimąsi į Europą. Freskoje vaizduojama kaip nedidelė lenkų kariuomenė nugali sovietų armiją ir jos simbolį – raudonąją vėliavą. Jokioje kitoje Europos bažnyčioje nerasite pavaizduotos nugalėtos sovietinės raudonosios vėliavos.